Kėdainiai

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

## Puslapis 173 ————— Dar 1918 m. gruodžio 29 d. paskirtas Panevėžio srities apsaugos viršininku karin. J. Variakojis, nuvykęs į paskyrimo vietą, energingai ėmėsi organizuoti savanorių būrį. Tačiau tų metų sausio 9 d. stambioms bolševikų pajėgoms užimant Panevėžį, J. Variakojis su pirmuoju savanorių būriu paliko miestą ir atvyko į Kėdainius.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tada pražydo protestantų Radvilų centruose esančios Kėdainių ir Slucko mokyklos, kurioms atiteko daugumas Vilniaus mokyklos turtų. Ypač garsėjo Kėdainių mokykla: mat, Radvilų pastangomis Kėdainiai buvo daromi protestantų kultūros centru. Čia net buvo įsteigta spaustuvė, kurioje buvo spausdinamos religinio turinio knygos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pats apsukrusis ir įtakingasis to meto Lietuvos politikos veikėjas, Žemaičių seniūnas ir Livonijos valdytojas Jonas Jeronimas Katkevičius, ne tik patsai metė kalvinizmą, bet taip pat ir savo sūnų Joną Karolį, — būsimąjį Vilniaus vaivadą, hetmoną, genialųjį karo vadą, — atidavė auklėti jėzuitams. Radvilų šeimos buvo dvi šakos. Vienos centras buvo Biržai ir Kėdainiai, o kitos — Nesvyžius ir Olyka (Voluinėje).