Vikipedijos įžanga
Kauno gubernija (rus. Ковенская губеpния) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1843–1915 m. Centras – Kaunas. Buvo dabartinės Lietuvos centrinėje, vakarinėje ir šiaurinėje dalyje bei Baltarusijos šiaurės vakariniame pakraštyje. Gubernija įėjo į Vilniaus generalgubernatoriją. Plotas 38 400 km². Priklausė Rusijos imperijos nepramoninėms gubernijoms, žemės ūkio lygiu buvo viena pirmaujančių, gyventojai – vieni raštingiausių (1897 m. 55,3 proc.).
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Kauno gubernija buvo Rusijos imperijos administracinė teritorija, apėmusi didžiąją Žemaičių vyskupijos teritoriją, išskyrus Kuršo ir Žiemgalių dekanatus. Valančiaus laikais ji priklausė Rusijos imperijai, o jos gubernatorius buvo pavaldus Vilniaus generalgubernatoriui. XIX amžiuje gubernija tapo svarbia politinių, religinių ir socialinių įtampų erdve: valdant carui Nikolajui I čia uždaryti 29 vienuolynai, trys katalikų bažnyčios paverstos stačiatikių cerkvėmis, uždarytos katalikiškos mokyklos ir nusavintas bažnyčių turtas. Nepaisant sudėtingos padėties, visų gyventojų raštingumo rodikliai buvo išskirtiniai – moterų raštingumas siekė 55, vyrų 52 procentus, o valstiečiai, pasak šaltinio, visiškai atsisakė degtinės. 1860 metais jos finansinė būklė buvo apibūdinta kaip kritiška.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu