Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
11 teiginių12 įrašų4 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Kauno gubernija (rus. Ковенская губеpния) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1843–1915 m. Centras – Kaunas. Buvo dabartinės Lietuvos centrinėje, vakarinėje ir šiaurinėje dalyje bei Baltarusijos šiaurės vakariniame pakraštyje. Gubernija įėjo į Vilniaus generalgubernatoriją. Plotas 38 400 km². Priklausė Rusijos imperijos nepramoninėms gubernijoms, žemės ūkio lygiu buvo viena pirmaujančių, gyventojai – vieni raštingiausių (1897 m. 55,3 proc.).
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Kauno gubernija buvo Rusijos imperijos administracinė teritorija, apėmusi didžiąją Žemaičių vyskupijos teritoriją, išskyrus Kuršo ir Žiemgalių dekanatus. Valančiaus laikais ji priklausė Rusijos imperijai, o jos gubernatorius buvo pavaldus Vilniaus generalgubernatoriui. XIX amžiuje gubernija tapo svarbia politinių, religinių ir socialinių įtampų erdve: valdant carui Nikolajui I čia uždaryti 29 vienuolynai, trys katalikų bažnyčios paverstos stačiatikių cerkvėmis, uždarytos katalikiškos mokyklos ir nusavintas bažnyčių turtas. Nepaisant sudėtingos padėties, visų gyventojų raštingumo rodikliai buvo išskirtiniai – moterų raštingumas siekė 55, vyrų 52 procentus, o valstiečiai, pasak šaltinio, visiškai atsisakė degtinės. 1860 metais jos finansinė būklė buvo apibūdinta kaip kritiška.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Infrastruktūra |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Vien Kauno gubernijoje kariuomenės egzekucijų prieš valstiečius buvo surengta 117.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kareiviai, apsigyvenę kaimuose, ištisus mėnesius kankino valstiečius, naikino jų turtą. Vien Kauno gubernijoje tokių žiaurių egzekucijų buvo padaryta net 117. Kariuomenės šaukėsi tiek daug dvarininkų, kad reikėjo jos atvežti net iš kitų gubernijų.
Rusijos carui Nikolajui I valdant, Kauno gubernijoje uždaryti 29 vienuolynai, trys katalikų bažnyčios paverstos stačiatikių cerkvėmis, uždarytos katalikiškos mokyklos ir iš bažnyčių atimti turtai.
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Valdant Rusiją carui Nikolajui I, Kauno gubernijoje buvo uždaryti dvidešimt devyni vienuolynai, trys katalikų bažnyčios paverstos stačiatikių cerkvėmis, uždarytos katalikiškos mokyklos, atimti iš bažnyčių turtai, paliekant mažas algas ir po žemės sklypelį tik vyskupui, kanauninkams, vienuolynams, seminarijai ir klebonams5.
Kauno gubernijoje moterų raštingumas siekė 55 proc., o vyrų – 52 proc.
Pagal raštingumą etniniai lietuviai bemaž du kartus lenkė Rusijos vidurkį ir nusileido, neskaitant žydų, tik latviams ir estams, kurie legaliai mokėsi gimtąja kalba. Beje, ekspertus apstulbino tai, kad Kauno gubernijoje (skaičiuojant visus gyventojus) moterų raštingumas buvo didesnis nei vyrų: atitinkamai 55 proc. ir 52 proc.
Kauno gubernijos valstiečiai visiškai atsisakė degtinės vartojimo.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
Be abejonės, Jūsų Prakilnybei yra žinoma, kad Kauno gubernijos valstiečiai visiškai atsisakė nuo degtinės vartojimo, - rašo savo laiške generalgubernatoriui M. Valančius.
Lietuviai pretendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis.
Teritoriniai klausimai taip pat buvo sprendžiami palankiai. Lietuviai pretendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis. Nors dalį tų žemių derybų metų jau kontroliavo Lenkija, A.
Valančiaus laikais Žemaičių vyskupijos te ritorija priklausė Rusijos imperijai, Kauno gubernijai (iš skyrus Kuršo ir Žiemgalių dekanatus, kurie priklausė Kuršo gubernijai).
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Vysk. M. Valančiaus laikais Žemaičių vyskupijos teritorija priklausė Rusijos imperijai, Kauno gubernijai (išskyrus Kuršo ir Žiemgalių dekanatus, kurie priklausė Kuršo gubernijai). Kauno gubernatorius buvo pavaldus Vilniaus generalgubernatoriui, o Kuršo gubernatorius — Rygos generalgubernatoriui.
1860 m. rugsėjo 1 d. Ministrų tarybos posėdyje svarstyta Kauno gubernijos finansinė būklė, kurią Petras Puzaras apibūdina kaip kritišką.
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Antai 1860.IX.1 ministrų tarybos posėdyje buvo svarstoma kritiška Kauno gubernijos finansinė būklė.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 4 | 4 |
| Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla | — | 3 | 3 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 1 | 1 |
| Kelionė Lietuvon 1916 karės metais | — | 1 | 1 |
| Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai | 2000 | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 0 | 1 |