Vieta

Junigeda

17 teiginių21 įrašas22 ryšiai

Junigeda – XIII–XIV a. Lietuvos vietovė, valsčius ir pilis, vėlesnėse kronikose tapatinta su Veliuona. 1291 m. lietuviai, Kolainių pilaitę pripažinę netinkama, kairiajame Nemuno krante pastatė Junigedos pilį; aiškinimuose ji greičiausiai siejama su rytiniu Veliuonos piliakalniu, vadinamu Gedimino kapu. Tais pačiais metais Junigedos valsčių nusiaubė Karaliaučiaus komtūras Bertoldas Bruhavenas, grobdamas, degindamas ir, kronikos teigimu, paimdamas į nelaisvę arba nužudydamas apie 700 žmonių. 1293 m. magistras žiemą puolė pilį ir sudegino du jos papilius – vieną ant kalno, kitą slėnyje. Vėliau Junigeda išliko svarbių karo žygių taikiniu: 1313 m. Ragainės komtūras Verneris karo laivais plaukė jos pulti, tačiau laivą prie kranto nubloškė smarkus vėjas, o pilėnai įgulą užpuolė.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

BertoldasBertoldas BriuhavenasBertoldas, vadinamas BriuhavenuHeinmanas, vardu KindasHenrikas CutsvertasKarolisKarolis (didysis magistras)Konradas ŠtangėMeinhardas Saksas iš KverfurtoVerneris (Ragainės komtūras)LietuviaiVeliuonaJunigeda

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Aplinka
  • Kairiajame Nemuno krante; paaiškinimuose minima, kad vietovė buvo įsikūrusi dešiniajame Nemuno krante prie Veliuonos upelio.
  • Teodoro Narbuto teigimu, pilis pastatyta kairiajame Nemuno krante; Petro Dusburgiečio kronikos paaiškinimuose pateikiama kita vietos interpretacija.
Fiziniai bruožai
  • Junigeda buvo pilis; prie jos buvo du papiliai — vienas ant kalno, kitas slėnyje.
  • 1293 m. Petro Dusburgiečio kronikos pasakojime aprašyti du Junigedos pilies papiliai.
Paskirtis
  • Junigeda buvo valsčius ir pilis; pilis pastatyta kaip įtvirtinta vieta.
  • Petro Dusburgiečio kronikoje Junigeda minima kaip valsčius, kuriame lietuviai pastatė pilį; vėlesnėse kronikose ji tapatinama su Veliuona.
Infrastruktūra
  • Prie Junigedos pilies buvo du papiliai, vienas ant kalno, kitas slėnyje.
  • 1293 m. aprašyta Junigedos pilies struktūra ir jos papiliai.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-006vidutinis

1293 m. magistras žiemą užpuolė Junigedos pilį ir sudegino du jos papilius: vieną ant kalno, kitą slėnyje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Junigedos pilies papilių sudeginimą 1293 viešpaties metais magistras žiemą, nesigailėdamas nei savęs, nei savo žmonių, nevengdamas nei didelių rūpesčių, nei gausių išlaidų, visados pasiryžęs aukštinti tikėjimą ir tikinčiuosius, sutelkė visą savo kariuomenę, patraukė prie Junigedos pilies ir ją smarkiai užpuolė. Daug žmonių išžudęs, pavertė pelenais du šios pilies papilius, vieną — ant kalno, kitą — slėnyje. 253 (246).
t-011vidutinis

Junigeda minima kaip valsčius ir pilis, vėlesnėse kronikose tapatinta su Veliuona.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Junigedos pilies pastatymą ir Medrabos pilies sunaikinimą Tais pačiais metais per velykas lietuviai pastatė Junigedos valsčiuje pilį533, kurią 531 Žr. D. III, 227. 532 D.— territorium Junigede, Jer — genant zu Junigêdin; valsčius ir pilis (žr. paaiškinimus D. III, 244, 1); vėliau, kitose kronikose, jau Veliuona (Zajączkowski S., Studya..., p. 38— 39). Dusburgietis, matyt, valsčiaus vardu vadinęs ir jo centrą, t. y. Veliuoną (SZM, p. 215—216, 239—241), įsikūrusį deš. Nemuno krante prie Veliuonos upelio. 533 Junigedos, Junigėdos (Veliuonos) pilis greičiausiai buvo rytiniame Veliuonos piliakalnyje, kuris vadinamas Gedimino kapu (LAA, 2, p. 179, Nr. 804). Prie pilies buvo du papiliai — ant kalno ir slėnyje (D. III, 252). Pirmajam priklausė į vakarus nuo Gedimino pavadino tuo pačiu vardu. Minėtas brolis Bertoldas, šitai sužinojęs, atžygiavo su tūkstančiu Sembos vyrų ir pabandė sutrukdyti statybai, bet nestengė, nes netikėliai stipriai priešinosi; nenorėdami, kad jų pastangos būtų visai bergždžios, jie pasuko link Medrabos pilies534, per kurią krikščionys patyrė daug bėdų, ir ją po stipraus antpuolio iki pamatų sudegino, o visus žmones išžudė ar paėmė į nelaisvę.
t-014vidutinis

Birželio pabaigoje Henrikas su 1500 raitelių pulku grobė Junigedos apylinkes, o Ragainės būrys prisidėjo prie pilies užėmimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vėliau, birželio pabaigoje, tas pats Henrikas su tūkstančio penkių šimtų raitelių pulku išsivarė Junigedos10 apylinkėmis grobį ir šit kaip R a g a in ės k a ria i kla sužėmė pačią pilį. Išdėstęs vita u žim a J u n ig e d ą sus kitus būrius abipus kelio pasalose, jis įsakė Ragainės būriui traukti tiesiai prie pilies vartų. Gynėjai, tardami, jog negarbinga gintis nuo tokio nedidelio būrio už tvirtovių sienų, bemat pasileido link puolančio priešo, tačiau, drąsiai išpuolę į lauką, atsidūrė tarp pasaloje tykančių karių.
t-017vidutinis

Po Kolainių pilaitės sugriovimo lietuviai, vietovę pripažinę netinkama, kairiajame Nemuno krante pastatė pilį ir pavadino ją Junigeda.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

1291 m. Kitas žygis. Po to, kai buvo sugriauta Kolainių pilaitė, lietuviai, patyrę vietovę esant netinkamą, pastatė pilį kairiajame Nemuno krante ir pavadino Junigeda, taikydamiesi prie tuometinių aplinkybių1 2.
t-015vidutinis

1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas įsibrovė į Lietuvą ir sudegino namus Junigedos bei Pieštvės papiliuose.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kanonas, 1299 m e ta i Brandenburgo komtūras, su nemaža kariuomene įsibrovęs į Lietuvą, sudegino artimiausių tvirtovių Junigedos bei Pieštvės papilyse namus, o po to, papildęs kariuomenę stipriu Ragainės būriu, nugabeno ją laivais į krašto gilumą. Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal. Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raitelių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kaimus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls.
t-004vidutinis

Per šv. Jokūbo dieną magistras Meinhardas užpuolė Junigedą ir Pieštvę ir sudegino abiejų pilių papilius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Junigedos ir Pieštvės pilių papilių sudeginimą Tais pačiais metais, švento Jokūbo apaštalo dieną (liepos 25), brolis Meinhardas, magistras, kurio nei vargai nepalaužė, nei mirtis nepalauš, kuris nei žūti nebijojo, nei gyventi neatsižadėjo, subūrė galybę raitelių ir smarkiai užpuolė abi lietuvių pilis, būtent: Junigedą ir Pieštvę541; kai abi šalys patyrė nuostolių užmuštaisiais ir sužeistaisiais, jie iki pamatų sudegino abiejų pilių papilius, nes nieko daugiau nestengė padaryti. 255 (248).
t-007vidutinis

1313 m. Ragainės komtūras Verneris pasistatydino karo laivą ir su juo plaukė pulti Junigedos pilies.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie vieną brolių karo laivą Po to brolis Verneris, Ragainės komtūras, 1313 metais pasistatydino karo laivą su sienomis [cum meniis] ir daug kitų laivų; kai jis nuplaukė su jais pulti Junigedos pilies, laivą pagriebė smarkus vėjas ir nubloškė prie kranto. Šitai išvydę, pilėnai, pasičiupę ginklus, užpuolė laivą, o broliai ir ginklanešiai, jame buvę, pradėjo narsiai gintis.
Visi teiginiai ir įrodymai (17 teiginiai, 21 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo žygio kryptis:
buvo ginama:
buvo pastatyta:
turėjo priklausinį:
Bertoldas Briuhavenas surengė žygį į ←:
Henrikas Cutsvertas keliavo į ←:
Konradas Štangė keliavo į ←:
Meinhardas Saksas iš Kverfurto puolė ←:
Verneris puolė ←:
Lietuviai pastatė ←:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—1316
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—22
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—22