Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Florencija

6 teiginiai6 įrašai4 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Florencija – miestas vidurio Italijoje, Toskanos regiono sostinė, prie Arno upės į rytus nuo Pizos. Verslo, pramonės, turizmo centras, geležinkelio mazgas. Pagrindinis miesto pajamų šaltinis – turizmas, taip pat stiklo gaminių, brangiųjų metalų, odos, keramikos pramonė, aprangos ir avalynės gamyba, meno kūrinių reprodukcija. Florencijos universitetas yra tarptautinis kultūros centras. Yra nacionalinė biblioteka. Per Antrąjį pasaulinį karą išliko tik vienas tiltas – Ponte Vecchio (pastatytas XIV a.), todėl po karo pastatyta keletas naujų modernių tiltų. Florencijos senamiestis įtrauktas Pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Florencija – istorinis miestas ir vieta, minima skirtingų epochų politiniuose, religiniuose bei kariniuose pasakojimuose. 1434 m. spalio 20 d. iš Florencijos popiežius Eugenijus IV parašė Žygimantui Kęstutaičiui laišką, kuriame užtarė Sofiją, Tverės kunigaikščio Boriso dukterį. Florencijoje vėliau galutinai susitarta dėl Bažnyčių unijos; šis susitarimas 1452 m. paskelbtas Konstantinopolyje, tačiau netrukus liko neįgyvendintas dėl miesto žlugimo. Kitas šaltinis Florenciją sieja su kariniu susidūrimu: prie jos mūrų atėjusi 200 000 karių kariuomenės dalis beveik visiškai pralaimėjo Stilichono vadovaujamiems romėnams. Išskirtinę, nors ir netikėtą, detalę pateikia pasakojimas apie Florencijos kunigaikščiui pažadėtą iš Lenkijos atsiųsti liliputą ir liliputę.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)RomėnaiPolockasVilniusFlorencija
O globotinis jaunasis Slucko kunigaikštis pažadėjo Florencijos kunigaikščiui atsiųsti iš Lenkijos liliputą ir liliputę.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a. · c-190393

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Infrastruktūra
  • Florencija turėjo mūrus.
  • Šaltinis aprašo 406 m. prie Florencijos mūrų atėjusią kariuomenę; tai autoriaus istorinis pasakojimas.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Florencija buvo vieta, kurioje galutinai susitarta dėl Bažnyčių unijos.
  • Iš Florencijos popiežius Eugenijus IV 1434 m. spalio 20 d. parašė laišką Žygimantui Kęstutaičiui dėl Sofijos.
  • A. Šapokos redaguotoje 1936 m. Lietuvos istorijoje teigiama, kad dėl unijos Florencijoje galutinai susitarta vėliau nei Bazelio suvažiavime; susitarimas 1452 m. paskelbtas Konstantinopolyje.
  • Michał Balińskio 2007 m. darbe nurodoma, kad laiškas buvo rašytas iš Florencijos 1434 m. spalio 20 d.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

1434 m. spalio 20 d. popiežius Eugenijus IV iš Florencijos parašė Žygimantui Kęstutaičiui laišką dėl Sofijos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau ši jo žmona Sofija, Tverės kunigaikščio Boriso duktė, vėliau pateko Žygimanto galion; nes popiežius Eugenijus IV užtarė ją laiške Žygimantui Kęstutaičiui, rašytame iš Florencijos 1434 metų spalio 20 dieną. 216 ## Puslapis 233 I I I KNYGA degė padegta gal Švitrigailos kariuomenės, o gal ir pačių miestiečių17.
t-002vidutinis

Popiežius Eugenijus IV 1434 m. spalio 20 d. iš Florencijos rašytame laiške užtarė Sofiją Žygimantui Kęstutaičiui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau ši jo žmona Sofija, Tverės kunigaikščio Boriso duktė, vėliau pateko Žygimanto galion; nes popiežius Eugenijus IV užtarė ją laiške Žygimantui Kęstutaičiui, rašytame iš Florencijos 1434 metų spalio 20 dieną. 216 ## Puslapis 233 I I I KNYGA degė padegta gal Švitrigailos kariuomenės, o gal ir pačių miestiečių17.
t-003vidutinis

Florencijoje galutinai susitarta dėl Bažnyčių unijos, kuri 1452 m. buvo paskelbta Konstantinopolyje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Imperatorius, norėdamas gauti Vakarų paramos prieš turkus, taip pat pasiūlė Bazelio suvažiavimui sujungti Bažnyčias. Tačiau galutinai dėl unijos buvo susitarta kiek vėliau Florencijoje. Tas susitarimas buvo paskelbtas Konstantinopoly 1452 m., tik jau nebebuvo laiko jam įvykdyti: po pusės metų (1453 m.) Konstantinopolį užėmė turkai, imperija žlugo, o su ja žlugo ir unija.
t-004vidutinis

Prie Florencijos mūrų atėjusi 200 000 karių kariuomenės dalis beveik visiškai pralaimėjo Stilichono vadovaujamiems romėnams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Vėliau ši nesuskaičiuojama kariuomenė pasidalijo į dvi dalis: viena, kurioje buvo 200 000 karių, atėjo prie Florencijos mūrų, bet beveik visiškai pralaimėjo Stilichono vadovaujamiems romėnams. Antra dalis liko vietoje, laukdama progos, kuri atvertų kelią į Italiją. Tačiau, pirmai kariuomenės daliai pralaimėjus, ji nėjo pirmyn, o pasuko Galijos link ir 406 metų pabaigoje nekliudoma persikėlė per Reiną.
t-005vidutinis

Vėliau ši nesuskaičiuojama kariuo menė pasidalijo į dvi dalis: viena, kurioje buvo 200 000 karių, atėjo prie Florencijos mūrų, bet beveik visiškai pralaimėjo Stilichono vadovaujamiems romėnams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Vėliau ši nesuskaičiuojama kariuomenė pasidalijo į dvi dalis: viena, kurioje buvo 200 000 karių, atėjo prie Florencijos mūrų, bet beveik visiškai pralaimėjo Stilichono vadovaujamiems romėnams. Antra dalis liko vietoje, laukdama progos, kuri atvertų kelią į Italiją. Tačiau, pirmai kariuomenės daliai pralaimėjus, ji nėjo pirmyn, o pasuko Galijos link ir 406 metų pabaigoje nekliudoma persikėlė per Reiną.
t-207901vidutinis

Florencijos kunigaikščiui buvo pažadėta atsiųsti liliputą ir liliputę.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo ginama:
Romėnai
Puslapio nuorodos:
VytautasPolockasVilnius

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—21
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—22
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.—11
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—11