Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Aukaimis

10 teiginių11 įrašų13 ryšių

Poetas išskaičiavo, jog pilgrimai esą, be Medvėgalio (Medouagle), dar paėmę keturias pilis (Kvėdarną, Gedimino pilį, Gegužkalnį, Au­ kaimį). Žemaičiai Medvėgalyje gana atkakliai gynęsi, tačiau prie­ šui padegus pilį, turėję pasiduoti.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

DraikaFolradasGintautasGirdilaHenrikas iš DobinoKryžiuočių ordinasLietuviaiAukaimis

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Aplinka
  • Aukaimis yra prie Jūros upės; šaltinyje taip pat minimos Aukaimio apylinkės ir Aukaimio kaimas.
  • Teodoro Narbuto pasakojime apie Prūsijos ir Livonijos pulkų žygį; taip pat nurodoma, kad 1414 m. liepos 28 d. Aukaimio kaime mirė Gintautas.
Fiziniai bruožai
  • Aukaimis apibūdinamas kaip tvirtovė, pilis ir papilys.
  • Skirtinguose šaltiniuose vartojami pavadinimai „Aukaimio tvirtovė“, „Aukaimio pilis“ ir „Aukaimio papilis“; autoriai aprašo skirtingus istorinius įvykius.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Aukaimio tvirtovė buvo prieglobstis į ją pasitraukusiems maištininkams.
  • Iš Aukaimio tvirtovės lietuviai išvyko su gausiu būriu, mėgindami surengti puolimą prie Ragainės.
  • Tai tiesioginis Teodoro Narbuto vertinimas jo pasakojime apie Aukaimio tvirtovę.
  • Teodoro Narbuto pasakojimas apie įvykius po Ragainės vado mirties.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.)
Infrastruktūra
  • Aukaimio tvirtovė turėjo įėjimą; šaltinyje nurodoma, kad puolėjai rado laisvą, išdaviko parengtą įėjimą.
  • Teodoro Narbuto pasakojime apie Aukaimio puolimą; po užpuolimo pilis buvo sudeginta ir sulyginta su žeme.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Poetas nurodė, kad pilgrimai, be Medvėgalio, paėmė ir Aukaimį bei dar tris pilis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Šis žygis, kuriame buvo daug svečių iš visur, net iš Anglijos, paminėtas ne tik ordino kronikose, bet ir žygyje dalyvavusio prancūzų poeto Guillaume de Machaut 1357 m. rašytame veikale « Confort d’Ami » (« Draugo parama »). Poetas išskaičiavo, jog pilgrimai esą, be Medvėgalio (Medouagle), dar paėmę keturias pilis (Kvėdarną, Gedimino pilį, Gegužkalnį, Aukaimį). Žemaičiai Medvėgalyje gana atkakliai gynęsi, tačiau priešui padegus pilį, turėję pasiduoti.
t-002vidutinis

Ragainės broliai užpuolė miegančius Aukaimio papilio pilėnus ir sudegino papilį iki pamatų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Aukaimio papilio sudeginimą Neilgai trukus po to tie patys Ragainės broliai užpuolė su savo valdiniais, pilėnams bemiegant, Aukaimio papilį ir jį iki pamatų sudegino; neskaitant 4 vyrų, buvusių pilyje, ir saujelės pabėgusių, visi kiti žuvo arba nuo ugnies, arba nuo kalavijo drauge su žmonomis, vaikais, galvijais ir gyvuliais. 9.
t-003vidutinis

Aukaimio pilis tais pačiais metais buvo prarasta per išdavystę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vis dėlto žmonių nedaug žuvo, nes gyventojai, palikę namus priešų valiai, patys su visais brangesniais daiktais išsislapstė miškų tankmėse. Tais pačiais metais per išdavystę buvo prarasta Aukaimio pilis. Pilies viršininkas Draika pradėjo linkti į krikščionių tikėjimą.
t-004vidutinis

Narbutas rašo, kad Aukaimio kaime slapstėsi vyriausiasis žynys Gintautas, miręs 1414 m. liepos 28 d., ir su juo baigėsi lietuvių stabmeldystė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Nuo vienuoliktojo amžiaus pabaigos ėmė smukti autoritetas vyriausiojo žynio, Krivių Krivaičio, kurio valdžia anksčiau apėmė visas lietuvių tautos gyvenamas žemes, tai yra nuo Vyslos iki Dauguvos, nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą, kur slavų krivičių tauta taip pat buvusi pavaldi vyriausiajam žyniui. Jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai lengvai rasime tos tautos pavadinimo priežastį, kitaip sakant, kad ta tauta turėjo savo krivius, kaip ir lietuvių genties tautos, tai yra kad laikėsi religinių apeigų papročių, vienodų su jų lietuvių apeigomis. Smunkant tikėjimo dalykams, atėjo ginkluoto atvertimo laikai - pirmiausia Livonijoje, vėliau Prūsijoje, paskui Lietuvoje, pagaliau Žemaitijoje. Tenai, Aukaimio kaime, dar slapstėsi vyriausiasis žynys Gintautas, kurio gyvenimas nutrūko 1414 metų liepos 28 dieną; jis buvo 74-asis iš eilės ir su juo baigėsi lietuvių stabmeldystė.
t-005vidutinis

Po Ragainės vado mirties lietuviai iš Aukaimio tvirtovės su gausiu būriu pasiekė Ragainę, mėgindami surengti puolimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Po šio įvykio lietuviai sumanė pasinaudoti Ragainės vado mirtimi ir su gausiu būriu išvyko iš Aukaimio tvirtovės; net iki Ragainės nusigavo bandydami, ar nepavyktų čia surengti kokio puolimo.
t-006vidutinis

Teodoro Narbuto pasakojime Karaliaučiaus konvento riterio Henriko Dobino vadovaujami Ordino kariai įsiveržė į Aukaimio apylinkes, jas nuniokojo, nužudė darbingus žmones ir išsivedė vaikus bei jaunas merginas į nelaisvę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Tam tikslui riteris Henrikas Dobinas iš Karaliaučiaus konvento priešakyje gausaus būrio ordino riterių ir keleto šimtų raitelių ginklanešių įsibrovė į Aukaimio apylinkes, smarkiai jas nuniokojo, darbingus žmones ir tinkamus būti kariais iki paskutinio išpjovė, vaikus bei jaunas merginas išsivedė nelaisvėn.
t-007vidutinis

Teodoras Narbutas Aukaimio tvirtovę apibūdina kaip prieglobstį ten pasitraukusiems maištininkams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Aukaimio tvirtovė buvo prieglobstis tų patrakusių maištininkų.
Visi teiginiai ir įrodymai (10 teiginiai, 11 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyvenamoji vieta:
Draika
buvo puolamas:
FolradasHenrikas iš DobinoKryžiuočių ordinas
mirties vieta:
Gintautas
buvo kelionės vieta:
GirdilaLietuviai
buvo užimta:
Kryžiuočių ordinas
Folradas puolė ←:
Folradas
Girdila keliavo į ←:
Girdila
Kryžiuočių ordinas puolė ←:
Kryžiuočių ordinas
Puolė Aukaimį:
FolradasKryžiuočių ordinas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—44
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—23
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—11
Lietuvių tautos istorija, t. 5—11
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—11
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—11