Poetas nurodė, kad pilgrimai, be Medvėgalio, paėmė ir Aukaimį bei dar tris pilis.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 242
Šis žygis, kuriame buvo daug svečių iš visur, net iš Anglijos, paminėtas ne tik ordino kronikose, bet ir žygyje dalyvavusio prancūzų poeto Guillaume de Machaut 1357 m. rašytame veikale « Confort d’Ami » (« Draugo parama »). Poetas išskaičiavo, jog pilgrimai esą, be Medvėgalio (Medouagle), dar paėmę keturias pilis (Kvėdarną, Gedimino pilį, Gegužkalnį, Aukaimį). Žemaičiai Medvėgalyje gana atkakliai gynęsi, tačiau priešui padegus pilį, turėję pasiduoti.
Ragainės broliai užpuolė miegančius Aukaimio papilio pilėnus ir sudegino papilį iki pamatų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 253
Apie Aukaimio papilio sudeginimą Neilgai trukus po to tie patys Ragainės broliai užpuolė su savo valdiniais, pilėnams bemiegant, Aukaimio papilį ir jį iki pamatų sudegino; neskaitant 4 vyrų, buvusių pilyje, ir saujelės pabėgusių, visi kiti žuvo arba nuo ugnies, arba nuo kalavijo drauge su žmonomis, vaikais, galvijais ir gyvuliais. 9.
Aukaimio pilis tais pačiais metais buvo prarasta per išdavystę.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 179
Vis dėlto žmonių nedaug žuvo, nes gyventojai, palikę namus priešų valiai, patys su visais brangesniais daiktais išsislapstė miškų tankmėse. Tais pačiais metais per išdavystę buvo prarasta Aukaimio pilis. Pilies viršininkas Draika pradėjo linkti į krikščionių tikėjimą.
Narbutas rašo, kad Aukaimio kaime slapstėsi vyriausiasis žynys Gintautas, miręs 1414 m. liepos 28 d., ir su juo baigėsi lietuvių stabmeldystė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 429
Nuo vienuoliktojo amžiaus pabaigos ėmė smukti autoritetas vyriausiojo žynio, Krivių Krivaičio, kurio valdžia anksčiau apėmė visas lietuvių tautos gyvenamas žemes, tai yra nuo Vyslos iki Dauguvos, nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą, kur slavų krivičių tauta taip pat buvusi pavaldi vyriausiajam žyniui. Jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai lengvai rasime tos tautos pavadinimo priežastį, kitaip sakant, kad ta tauta turėjo savo krivius, kaip ir lietuvių genties tautos, tai yra kad laikėsi religinių apeigų papročių, vienodų su jų lietuvių apeigomis. Smunkant tikėjimo dalykams, atėjo ginkluoto atvertimo laikai - pirmiausia Livonijoje, vėliau Prūsijoje, paskui Lietuvoje, pagaliau Žemaitijoje. Tenai, Aukaimio kaime, dar slapstėsi vyriausiasis žynys Gintautas, kurio gyvenimas nutrūko 1414 metų liepos 28 dieną; jis buvo 74-asis iš eilės ir su juo baigėsi lietuvių stabmeldystė.
Po Ragainės vado mirties lietuviai iš Aukaimio tvirtovės su gausiu būriu pasiekė Ragainę, mėgindami surengti puolimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 290
Po šio įvykio lietuviai sumanė pasinaudoti Ragainės vado mirtimi ir su gausiu būriu išvyko iš Aukaimio tvirtovės; net iki Ragainės nusigavo bandydami, ar nepavyktų čia surengti kokio puolimo.
Teodoro Narbuto pasakojime Karaliaučiaus konvento riterio Henriko Dobino vadovaujami Ordino kariai įsiveržė į Aukaimio apylinkes, jas nuniokojo, nužudė darbingus žmones ir išsivedė vaikus bei jaunas merginas į nelaisvę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 324
Tam tikslui riteris Henrikas Dobinas iš Karaliaučiaus konvento priešakyje gausaus būrio ordino riterių ir keleto šimtų raitelių ginklanešių įsibrovė į Aukaimio apylinkes, smarkiai jas nuniokojo, darbingus žmones ir tinkamus būti kariais iki paskutinio išpjovė, vaikus bei jaunas merginas išsivedė nelaisvėn.
Teodoras Narbutas Aukaimio tvirtovę apibūdina kaip prieglobstį ten pasitraukusiems maištininkams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 329
Aukaimio tvirtovė buvo prieglobstis tų patrakusių maištininkų.
Teodoro Narbuto pasakojime Aukaimio puolėjai rado išdaviko parengtą laisvą įėjimą, o po užpuolimo pilis buvo sudeginta ir sulyginta su žeme.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 334
Prisiartinęs prie Aukaimio, rado laisvą įėjimą, išdaviko parengtą. Taigi kilo baisios vyrų skerdynės, vaikai ir moterys buvo paimti į nelaisvę, pilis degėsiais paversta, su žeme sulyginta.
Prūsijos ir Livonijos pulkai susijungė prie Memelio, įsiveržė į Žemaitiją ir niokodami priartėjo prie Aukaimio prie Jūros upės.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 79
Tad pulkai iš Prūsijos bei Livonijos susijungė prie M emelio ir įsibrovė į Žemaitijos kraštą, kur, kaip įprasta, niokodami priartėjo prie Jūros upės Aukaimio
Narbutas nurodo, kad 1414 m. liepos 28 d. Aukaimio kaime mirė paskutinis Krivių Krivaitis Gintautas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 427
Paskui šitaip klestėjo Žemaičių kunigaikštystėje iki paskutinių atsivertimo laikų, būtent iki 1414 metų liepos 28 dienos, kurią Aukaimio kaime mirė paskutinis Krivių Krivaitis, vardu Gintautas, iš eilės 74 žynys