Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
12 teiginių11 įrašų3 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Alytus – didžiausias pietų Lietuvos, šeštas pagal dydį šalies miestas. Apskrities, rajono savivaldybės, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Alytus – istorinė vieta, minima Lietuvos priešistorės, valdovų medžioklių ir karinių žygių pasakojimuose. Mezolito laikotarpiu įrankių gausiai aptikta paežerėse nuo Lydos iki Alytaus, taip pat prie Nemuno, Neries, Merkio, Ūlos ir Katrės, todėl ši vietovė įsilieja į ankstyvųjų žmonių veiklos arealą. 1561 m. Alytaus dvaras buvo susijęs su didžiojo kunigaikščio medžioklės logistika: į Valkininkuose rengiamą medžioklę turėjo būti pasiųsta 200 valstiečių penkioms dienoms. 1392 m. sausį prie Alytaus susirinko kryžiuočių pulkai, o vėliau ši vieta tapo svarbiu Lietuvos karinių veiksmų tašku: balandžio 3–8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link, o 1919 m. vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai čia išstūmė bolševikus.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Infrastruktūra |
|
|
Patikrinti teiginiai
Vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
“ pulko kario kepurė Rusiška 1881 modelio dragūnų šaškė prieš tai nieko nepranešę atsitraukė ir paliko juos vienus Alytuje). Tačiau vasario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
1919 m. vasario 14–15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
prieš tai nieko nepranešę atsitraukė ir paliko juos vienus Alytuje). Tačiau vasario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus. Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pietinėje Lietuvoje prie Nemuno galutinai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nutraukti Lietuvos valstybės egzistavimą.
Alytaus, Plungės ir Utenos gamyklose 50–70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai.
Decentralizuotai plėtojant pramonę, geriau panaudoti vietiniai darbo ištekliai, Alytaus, Plungės, Utenos gamyklose nuo 50 iki 70 proc. darbininkų buvo to paties miesto ar rajono gyventojai ir tik 3–5 proc. – atvykėliai iš SSRS.
1919 m. kovos su bolševikais vyko prie Alytaus, o kovo mėnesį iš rusų buvo atimti Jėznas, Butrimonys ir Krekenava.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kovos ėjo prie Alytaus, ir kovo mėnesį iš rusų buvo atimtas Jėznas, Butrimonys ir toliau, šiaurėj, Krekenava.
Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje, kad iš pietų pultų Kauną.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Atgarsis apie šią pergalę plačiai pasklido po visą Lietuvą, įkvėpdamas lietuvius tolesnei kovai. 173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armijos veiksmų plano, nukreipto prieš atgimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje ir iš pietų pulti Kauną.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armijos veiksmų plano, nukreipto prieš atgimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
Michało Balińskio manymu, slaptas sandėris sudarytas girioje prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli Alytaus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžioklę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, kuris jiems iškėlė puikias vaišes. Žr.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 6 | 5 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |