Vikipedijos įžanga
Strėvos mūšis įvyko 1348 m. vasario 2 d. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių prie Strėvos upės (spėjama netoli Žiežmarių). Vygandas Marburgietis Stėvos mūšį aprašė kaip didelę riterių pergalę, pasak jo buvo nukauti arba nuskendo apie 18 000 lietuvių, o kryžiuočių nuostoliai tebuvę 8 riteriai ir 60 kitų karių. Manoma, kad mūšyje žuvo du didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnūs – Narimantas ir Manvydas. Dėl vadovybės pasikeitimo (didysis magistras Heinrich Dusemer buvo ligotas ir mirė 1353 m.) bei plintančios Juodosios mirties kryžiuočiai nesugebėjo pilnai išnaudoti šios pergalės.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Strėvos mūšis – 1348 m. prie Strėvos upės įvykęs Lietuvos ir Kryžiuočių ordino kariuomenių susirėmimas. Mūšio vieta siejama su apylinkėmis prie Žiežmarių, dabartinėje Trakų apskrityje, o kryžiuočiai tikriausiai rėmėsi į upės krantą. Į kovą žygiavo gausesnė lietuvių kariauna, suburta iš Lietuvos ir rusų žemių karių, tarp jų – iš Vladimiro, Brastos, Vitebsko, Smolensko ir Polocko. Abi kariuomenės susitiko 1348 m. vasario 2 d., per Švč. Mergelės Marijos Įvesdinimo dieną, ir stojo į mirtiną mūšį. Nors susirėmimas Lietuvai buvo nuostolingas, jis laikomas svarbia plataus Lietuvos gynybinio karo prieš Ordino spaudimą dalimi.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu