Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Istorinis įvykis

Strėvos mūšis

1348 m.

5 teiginiai5 įrašai11 ryšių

Vikipedijos įžanga

Strėvos mūšis įvyko 1348 m. vasario 2 d. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių prie Strėvos upės (spėjama netoli Žiežmarių). Vygandas Marburgietis Stėvos mūšį aprašė kaip didelę riterių pergalę, pasak jo buvo nukauti arba nuskendo apie 18 000 lietuvių, o kryžiuočių nuostoliai tebuvę 8 riteriai ir 60 kitų karių. Manoma, kad mūšyje žuvo du didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnūs – Narimantas ir Manvydas. Dėl vadovybės pasikeitimo (didysis magistras Heinrich Dusemer buvo ligotas ir mirė 1353 m.) bei plintančios Juodosios mirties kryžiuočiai nesugebėjo pilnai išnaudoti šios pergalės.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Strėvos mūšis – 1348 m. prie Strėvos upės įvykęs Lietuvos ir Kryžiuočių ordino kariuomenių susirėmimas. Mūšio vieta siejama su apylinkėmis prie Žiežmarių, dabartinėje Trakų apskrityje, o kryžiuočiai tikriausiai rėmėsi į upės krantą. Į kovą žygiavo gausesnė lietuvių kariauna, suburta iš Lietuvos ir rusų žemių karių, tarp jų – iš Vladimiro, Brastos, Vitebsko, Smolensko ir Polocko. Abi kariuomenės susitiko 1348 m. vasario 2 d., per Švč. Mergelės Marijos Įvesdinimo dieną, ir stojo į mirtiną mūšį. Nors susirėmimas Lietuvai buvo nuostolingas, jis laikomas svarbia plataus Lietuvos gynybinio karo prieš Ordino spaudimą dalimi.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Kęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)Zygfridas iš Da[he]nfeldoKryžiuočių ordinasLietuviaiRusaiLankaiupėStrėvos mūšis

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
PriežastysŠaltinių nesutarimas
  • Ordino kariuomenė niokojo apylinkes, o grįžtantį priešą Lietuvos kariuomenė pavijo prie Strėvos upės.
  • Ordino maršalo įsakymu buvo žudomi vietos gyventojai, o kraštas deginamas; dėl to Lietuvos karalius sušaukė didelę kariuomenę.
  • Karolis Zikaras (sud.), 2013 m.; šaltinyje aprašoma įvykių eiga.
  • Vygando kronikos perteikimas Karolio Zikaro sudarytame leidinyje, 2013 m.; autoriaus šaltinyje vartojamas apibūdinimas „stabmeldžiai“.
EigaŠaltinių nesutarimas
  • Abi kariaunos susiėjo prie Strėvos upės 1348 m. vasario 2 d. ir susirėmė mirtiname mūšyje.
  • Kryžiuočiai sustojo prie Žiežmarių, tikriausiai dešiniuoju sparnu atsirėmę į upės krantą; gausesnė lietuvių kariauna atžygiavo vieškeliu iš Vilniaus, ir abi kariaunos susitiko.
  • Vygando kronikos perteikimas; data šaltinyje pateikiama kaip 1348 m. vasario 2 d.
  • Teodoras Narbutas, 2001 m.; „tikriausiai“ yra šaltinio autoriaus vertinimas.
MastasŠaltinių nesutarimas
  • Lietuvių kariuomenėje buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, Brastos, Vitebsko, Smolensko, Polocko ir kitų vietų.
  • Lietuvių pajėgos buvo kur kas gausesnės už kryžiuočių pajėgas.
  • Vygando kronikos perteikimas; šaltinyje kariuomenė apibūdinama kaip didelė.
  • Teodoras Narbutas, 2001 m.; šaltinio autoriaus apibūdinimas.
Padariniai
  • Strėvos mūšis buvo nuostolingas, tačiau prisidėjo prie galingo Ordino spaudimo atremimo plataus Lietuvos gynybinio karo sąlygomis.
  • Karolis Zikaras (sud.), 2013 m.; šaltinio autoriaus apibendrinimas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

1348 m. vasario 2 d. Strėvos kautynės vyko ties Žiežmarių brasta, o lietuviai ir rusų daliniai atakavo priešą ietimis ir lankais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1348 m. vasario 2 d. kautynės ko gero įvyko prie kelio Trakai-StrėvininkaiKaunas, matyt, ties Žiežmarių brasta. Mūšyje, pirmiausia jo pradžioje, kaip pažymi kronikininkas Vygandas, lietuviai priešą atakavo svaidomosiomis ietimis, o Lietuvos kariai rusai šaudydami iš lankų. Daug ordino brolių žuvo, tarp jų Gdansko komtūras, Sembos vyskupo teisėjas.
t-003aukstas

Vygando kronika Strėvos mūšį sieja su Ordino maršalu, didžiuoju komtūru, didelės lietuvių ir rusų kariuomenės telkimu ir mirtinu susirėmimu prie Strėvos upės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis Vinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš [Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.] jie įėjo į [stabmeldžių] žemę, kur pagal maršalo įsakymą abiejų lyčių stabmeldžiai - jauni ir seni - buvo žudomi, o kraštas ugnimi išdegintas. O [lietuvių] karalius sušaukė didelę kariuomenę, kurioje dalyvauti buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, iš Brastos, iš Vitebsko, iš Smolensko ir Polocko, ir t. t. Jie vejasi grįžtantį maršalą. Ir atsitiko Marijos Įvesdinimo dieną [1348 m. vasario 2 d. J, kad vienu metu [suėję] prie Strėvos upės susiremia mirtiname mūšyje
t-005vidutinis

Prie Strėvos ties Žiežmariais kryžiuočiai, tikriausiai dešiniuoju sparnu atsirėmę į upės krantą, susitiko su vieškeliu iš Vilniaus atžygiavusia gausesne lietuvių kariauna.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Už Strėvos upės, tekančios 94 dabartinėje Trakų apskrityje, kryžiuočiai sustojo prie Žiežm arių, Strėvininkų kaimo link, tikriausiai dešiniuoju sparnu atsiremdami į upės krantą. Lietuviai, kurių pajėgos buvo kur kas gausesnės, patraukė vieškeliu, vedančiu iš Vilniaus į Žiežmarius, vieninteliu tinkamu keliu žygiuoti kariaunai. Vasario antrą dieną, šeštadienį, per pačią Svč. M ergelės M arijos įvesdinimo dieną, susiėjo abi kariaunos
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo dalyvį:
Zygfridas iš Da[he]nfeldoLietuviaiRusai
Zygfridas iš Da[he]nfeldo dalyvavo mūšyje ←:
Zygfridas iš Da[he]nfeldo
Lietuviai dalyvavo mūšyje ←:
Lietuviai
Puslapio nuorodos:
LankaiKryžiuočių ordinasLietuviaiRusaiKęstutisupė

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—44
Lietuvių tautos istorija, t. 5—11