Santrauka
Rusų kunigaikščiai prie Irpenio upės įsirengė karo stovyklas, ketindami užpulti į Kijevą traukiančius lietuvius. Kijevo luomai pasveikino Gediminą kaip Kijevo ir Rusios didįjį kunigaikštį ir prisiekė su visomis žemėmis paklusti jo valdžiai. Kojelavičiaus vertinimu, Gediminui užėmus Kijevą baigėsi daugiau kaip 430 metų Rusioje gyvavusi Kijevo monarchija.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Rusų kunigaikščiai prie Irpenio upės įsirengė karo stovyklas, ketindami užpulti į Kijevą traukiančius lietuvius.
| c-001 | |||
t-002 Kijevo luomai pasveikino Gediminą kaip Kijevo ir Rusios didįjį kunigaikštį ir prisiekė su visomis žemėmis paklusti jo valdžiai.
| c-002 | |||
t-003 Kojelavičiaus vertinimu, Gediminui užėmus Kijevą baigėsi daugiau kaip 430 metų Rusioje gyvavusi Kijevo monarchija.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Rusų kunigaikščiai prie Irpenio upės įsirengė karo stovyklas, ketindami užpulti į Kijevą traukiančius lietuvius.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Iškilęs pavojus paskatino daugelį kunigaikščių, o ypač Seversko, griebtis ginklo: į kovą pakilo Perejeslavlio B endras rusų ž y g is kunigaikštis Romanas ir iš- p rieš G ed im in ą tremtas Lucko kunigaikštis jie turėjo pagalbininkų skitų. Kadangi sklido gandai, jog priešas skubiai traukiąs į Kijevą, jie už šešių my lių nuo šio miesto, prie Irpenio upės, įsirengė karo stovyklas, ketindami, jeigu tik bus įmanoma, užgriū ti visa jėga lietuvius, kai šie bus ar iš kelionės nuvar gę, ar pernelyg įnikę į grobikiškus išpuolius. Tačiau Gediminas, iš žvalgų sužinojęs, kokios rusų jėgos, ką jie keta daryti ir kur jų stovykla, bemat susigrąžino visus būrius, išvykusius plėšikauti, ir patraukė į priekį tvarkingomis voromis, nenorėdamas priešo žemėje be tinkamo pasirengimo stoti į kovą.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kijevo luomai pasveikino Gediminą kaip Kijevo ir Rusios didįjį kunigaikštį ir prisiekė su visomis žemėmis paklusti jo valdžiai.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
K ije v a s a p su p a m a s ir p a im a m a s susirinkę atitekusį jiems gro bį, pulkai negaišdami pa traukė į priekį ir apsupo Ki jevą. Nors rusai dar nebuvo 2 03
Puslapis 202
Verčiau pasiduodant išsaugoti šiokią tokią valstybę, kad ir nugalėtojo valdomą, nei viską atkakliu prie šinimusi prarasti. Todėl pa sitarę nusprendė patys ati duoti pilį ir miestą. Visi luo mai, išėję iš miesto, sveikino nugalėtoją Gediminą kaip Kijevo ir Rusios didįjį kuni gaikštį, prisiekdami su visomis žemėmis paklusti jo valdžiai.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kojelavičiaus vertinimu, Gediminui užėmus Kijevą baigėsi daugiau kaip 430 metų Rusioje gyvavusi Kijevo monarchija.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Gediminas, pasilsėjęs čia, kol artimiausios pi lys Belgorodas, Slepovrodis, Kanevas, Čerkasai pasida vė nugalėtojui, patraukė į Severską. Užėmęs Brianską ir Perejeslavlį (dviejų kraštų sostines), o anksčiau už kariavęs Kijevą, Volynę ir didelę Seversko dalį, jis išplėtė lietuvių valdų ribas ligi Putivlio. Šitaip ilgai niui baigėsi daugiau kaip 430 metų Rusioje išsilaikiusi Kijevo monarchija, patyrusi visokių sėkmių ir nesėk mių; šitaip Kijevas atsidūrė Lietuvos kunigaikščio val džioje.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|