luomai – LT KB

Santrauka

Karalius atsakė, kad svarbiais valstybės reikalais negali nieko nutarti be luomų pritarimo. Bajorų luomui pripažintos lengvatos neturėjo būti teikiamos nekatalikams, atsisakiusiems paklusti popiežiui. Korčino seimo luomų susirinkime Goštautas ir Rumbaudas išdėstė Vytauto reikalavimus dėl vainikavimo.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Karalius atsakė, kad svarbiais valstybės reikalais negali nieko nutarti be luomų pritarimo.		c-001
t-002 Bajorų luomui pripažintos lengvatos neturėjo būti teikiamos nekatalikams, atsisakiusiems paklusti popiežiui.		c-002
t-003 Korčino seimo luomų susirinkime Goštautas ir Rumbaudas išdėstė Vytauto reikalavimus dėl vainikavimo.		c-003
t-004 Karalius ir luomai nusprendė pasiūlyti Vytautui Lenkijos karalystės vainiką.		c-004
t-005 Pasiuntiniams buvo uždrausta ką nors spręsti, todėl apie viską jie turėjo pranešti Bresto seime susirinkusiems luomams.		c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Karalius atsakė, kad svarbiais valstybės reikalais negali nieko nutarti be luomų pritarimo.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Šitaip paprastai esti, kai vienoje valstybėje gyvena skirtingos tautos, tada kiekvienai rūpi savo reikalai, tada kiekviena baudžiasi tvarkyti krašto reikalus taip, kad nuostolių turėtų kita tauta, o ne ji pati. Gal vengdamas aiškaus atsakymo į kry žiuočių klausimą, gal norėdamas turėti laiko pasitarti, 373

Puslapis 372

karalius atsakė, kad jis viešpataująs valstybėje, kurio je svarbiais reikalais nieko negalįs nutarti be luomų pritarimo. Atleidęs žygūną, jis sušaukė Lenčicoje seimą.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-002

Santrauka: Bajorų luomui pripažintos lengvatos neturėjo būti teikiamos nekatalikams, atsisakiusiems paklusti popiežiui.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Visi Lietuvos iuvoje bažnyčios tarnai, jų valdos ir pačias privilegijas, kokias šiuo metu turi šio luomo žmo nės Lenkijoje. Valdovas gali skirti į aukštąsias bei vie šąsias pareigybes tik Romos tikėjimo žmones, iš tų vie tų turi būti šalinami ne tik stabmeldžiai, bet ir krik ščionys, išsižadėję paklusti Romos popiežiui. Bajorų luomui pripažintos lengvatos negali būti teikiamos tiems, kurie neišpažįsta katalikų tikėjimo ir išsižada paklusnumo popiežiui.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-003

Santrauka: Korčino seimo luomų susirinkime Goštautas ir Rumbaudas išdėstė Vytauto reikalavimus dėl vainikavimo.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vil niaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą. Luomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė val dovo reikalavimus. Vytautas, Vytauto pasiuntinybė kaip laisvos tautos laisvas valdovas, o ne dėl to, kad žiūri vien savo reikalų, taip ryžtingai reikalaująs, kad karalius bei karalystės luomai pritartų jo vainikavimui.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-004

Santrauka: Karalius ir luomai nusprendė pasiūlyti Vytautui Lenkijos karalystės vainiką.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Beje, ir Jogaila, smarkiai pasenęs ir su vokęs, jog valdymo našta dabar kur kas sunkesnė, nei jis gali pakelti, be to, turėdamas mažametį ir negalintį valdyti sūnų, ne taip jau labai būgštavo, kad Vytautas tapsiąs jo įpėdiniu, guosdamasis viltimi, jog šis nebe- susilauksiąs įpėdinių. Kai karalius bei luomai nuspren dė atverti Vytautui kitokias perspektyvas ir pasiūlyti jam Lenkijos karalystės vainiką, pasiuntinybės vadovas, pasak metraštininkų, prabilo šitokiais žodžiais. Lenkai gerai žiną, jog Vytauto tikslas — vienaip ar kitaip gauti karaliaus vardą bei karūną, todėl lenkų valstybės luo mų seimas nutaręs pasiūlyti jam vainiką, kurį pasiėmęs jis nepadarysiąs jokios žalos valstybei ir patenkinsiąs didžiai iškilnius savo siekius.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-005

Santrauka: Pasiuntiniams buvo uždrausta ką nors spręsti, todėl apie viską jie turėjo pranešti Bresto seime susirinkusiems luomams.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

K okį atsak y m ą g avo p asiuntin iai, šaltin iai n erašo . K ad iš esm ės n iek o n eb u v o su tarta, rodo v ėlesn i įvykiai: p asiu n tin iam s b u v o u žd rau sta b et k ą spręsti, ir jie tu rė jo ap ie v isk ą p ra n ešti luom am s, susirinkusiem s į B resto seim ą. Be abejo, jie n o rė jo unijos, b et tokios, k ad n eb ū tų p ažeistas v a l stybės orum as, p ak e ista p areig y b ės ir teism ai, b e to, įstatym ai, p riv ileg ijo s, p ap ro čiai, p ag aliau L ietuvos Di džiosios K unig aik šty stės sienos.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

Ryšiai

Susiję objektai