Grupė

Sūduviai-jotvingiai

36 teiginiai52 įrašai7 ryšiai

Sūduviai-jotvingiai – XIII a. Sūduvos krašte gyvenusi ir šaltiniuose minima gentis, kuri Dusburgiečio komentare tapatinama su jotvingiais. Ji apibūdinama kaip paskutinė ir galingiausia neužkariauta Prūsijos žemės gentis, išsiskyrusi kilnumu, turtais bei karine galia. Šaltinyje teigiama, kad sūduviai galėjo sutelkti apie šešis tūkstančius raitelių ir daug kitokių karių, todėl jų vaidmuo buvo reikšmingas kariniuose žygiuose prieš kryžiuočius. Sūduvių kariuomenė veikė plačioje erdvėje: kartu su lietuviais ji apgulė Vėluvos pilį Sembos rajone, o Skomanto vadovaujama kariuomenė 1277 m. siaubė Ordino valdas iki Kristburgo. Išskirtinį jų karingumą rodo ir žygiai prieš Vartenbergo bei Bartenšteino pilis, kurios buvo sudegintos arba sugriautos, o jų gyventojai nužudyti ar paimti į nelaisvę.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Sudėtis	Sūduviai buvo vadinami sūduviais, arba jotvingiais.	Dusburgiečio komentarinėje pastaboje apie XIII a. Sūduvos kraštą.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
StruktūraŠaltinių nesutarimas	Sūduviams vadovavo Skomantas, vadinamas sūduvių vadu ir kunigaikščiu. Sūduvių kariuomenėje buvo 6000 raitelių ir daug kitokių karių.	Kariniai žygiai prieš Kulmo žemę ir Ordino valdas; 1277 m. Skomanto vadovaujama kariuomenė siaubė Ordino valdas iki Kristburgo. Dusburgiečio aprašomas sūduvių karinis pajėgumas.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
TikslaiŠaltinių nesutarimas	Sūduviai siekė atkeršyti už patirtą priespaudą ir savųjų žūtį. Sūduviai, nadruviai ir skalviai siekė sutrukdyti broliams bei sembams netikėtai ir lengvai įsiveržti į Nadruvos žemę. Sūduviai labai įtūžo dėl to, kad bartai, varmiai ir kiti prūsai vėl pakluso krikščionybei ir broliams.	Apie Sembos žemės puolimą magistro Mangoldo vadovavimo metais ir Skomanto žygį į Kulmo žemę spalio 21 d. Po Karaliaučiaus pastatymo, grįždami iš Sembos žemės, jie pastatė Vėluvos pilį. Dusburgiečio pasakojime apie antrąjį Bartenšteino pilies sugriovimą.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Sūduviai vykdė karinius žygius: įsiverždavo į svetimas žemes, puldavo, apiplėšdavo, degindavo ir niokodavo gyvenvietes bei pilis. Sūduviai veikė karinėse sąjungose su lietuviais, o kai kuriais atvejais kartu su nadruviais ir skalviais. Sūduviai apgulė ir puolė pilis, naudodami dideles kariuomenes; kai kurias pilis sugriovė iki pamatų, sudegino ar pavertė pelenais. Sūduviai ėmė žmones į nelaisvę, juos žudė arba išsivarė; dalį belaisvių buvo galima atversti į Kristaus tikėjimą. Dusburgietis sūduvius apibūdina kaip pačius tauriausius, kitus pranokusius papročių kilnumu, turtais ir galybe.	Šaltinyje aprašyti žygiai į Notangą, Sembą, Lubavos, Kulmo ir Bartenšteino apylinkes bei Ordino valdas XIII a. Jungtiniai žygiai prieš Sembą, Kulmo žemę ir Ordino valdas. Apie Vartenbergo, Lubavos ir Bartenšteino pilių puolimus. Veiksmai aprašomi Sembos, Kulmo ir kitų žygių pasakojimuose; 1600 sūduvių belaisvėje buvo atversti į Kristaus tikėjimą. Tai autoriaus vertinimas, pateikiamas aprašant Prūsijos žemės gentis; tame pačiame kontekste nurodoma, kad sūduviai turėjo 6000 raitelių ir daug kitokių karių.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Priešiškuose lietuviams šaltiniuose randame ir vėlesnių, šiuo atveju svarbių žinių. Štai Didžiojo prūsų sukilimo metu, 1262 m., didelė Mindaugo kariuomenė, vadovaujama Treniotos, vėl nusiaubė Ordino užnugarį pavyslyje (III, 160). Kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.) visiškai sutriuškino kryžiuočius mūšio lauke (III, 123).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi prieš kryžiuočius Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje (III, 122), Manto vadovaujami prūsai nusiaubė Kulmo žemę, o po to (1263 m.) visiškai sutriuškino kryžiuočius mūšio lauke (III, 123). Mindaugo valdoma Lietuva (ypač 1259— 1263 m.

t-012vidutinis

Dusburgietis sūduvius vadina paskutine ir galingiausia neužkariauta Prūsijos žemės gentimi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie karą su sūduviais ir apie paskutinį karą Prūsijos žemėje Užkariavus iš viešpaties Jėzaus Kristaus malonės visas Prūsijos žemės gentis, beliko vienui viena, bet visų galingiausioji, būtent sūduviai, kuriuos broliai narsiai puolė, ne tiek pasikliaudami žmogaus drąsa ir gausia kariuomene, kiek dieviškąja pagalba, nes žinojo, kad viešpats yra mokęs, jog, aukojant auką, privalu aukoti ne tik galvą ar kurią 481 Metus nurodo Sembos kanauninko kronika, kur rašoma, kad 1277 m.

t-016vidutinis

Sūduviai pranoko kitus kilnumu, turtais ir galybe ir turėjo šešis tūkstančius raitelių bei daug kitokių karių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Semba, turtingiausia ir tirščiausiai gyvenama žemė, galėjo sutelkti keturis tūkstančius raitelių ir keturiasdešimt tūkstančių karių. Sūduviai, patys tauriausieji, pranokdavo kitus ne tik papročių kilnumu, bet turtais bei galybe. Mat jie turėjo šešis tūkstančius raitelių ir galybę kitokių karių.

t-032vidutinis

Apie Torunės ligoninės sudeginimą, Kulmo miesto užpuolimą ir Lubavos pilies bei miesto sugriovimą Tuo pat metu sūduviai439 įsibrovė su tokia didele kariuomene, kokios dar niekas nebuvo matęs Prūsijoje, į Lubavos žemę ir visiškai sugriovė to pat vardo pilį bei.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Torunės ligoninės sudeginimą, Kulmo miesto užpuolimą ir Lubavos pilies bei miesto sugriovimą Tuo pat metu sūduviai439 įsibrovė su tokia didele kariuomene, kokios dar niekas nebuvo matęs Prūsijoje, į Lubavos žemę ir visiškai sugriovė to pat vardo pilį bei miestą440. Paskui prie Štraisbergo pilies441 įėjo į Kulmo žemę padaliję savo kariuomenę, paėmė daug pilių, o į jas bėgančius žmones išžudė ar išsivarė į nelaisvę. Po to priėjo Torunę ir sudegino ligoninę bei visa kita, kas tik galėjo būti ugnies sunaikinama už sienų.

t-017vidutinis

1277 m. Skomanto vadovaujama sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė Ordino valdas Pavyslyje iki Kristburgo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Traidenis (1269—1282 m.), remdamas žiemgalius, telkė jėgas ir kovai Prūsijoje. Tuo metu, kai pavergtos prūsų žemės (Pagudė ir kt.) vėl bandė sukilti prieš kryžiuočius, sūduvių kunigaikščio Skomanto vadovaujama galinga sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė (1277 m.) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo (III, 192). 1280 m. sūduviai drauge su lietuviais niokojo Ordino valdas Semboje (III, 204), o po metų Traidenis, norėdamas sulaikyti kryžiuočių veržimąsi į sūduvių žemes, pasiuntė žiemgalių vado Nameisio vadovaujamą Lietuvos kariuomenę į niokojamą žygį po Ordino užnugarį (Skomantas, Nameisis — pavaldūs Traideniui).

t-020

Sūduviai su didele kariuomene apsiautė Bartenšteino pilį, ją sugriovė, o visus gyventojus išžudė arba išsivarė į nelaisvę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie antrąjį Bartenšteino pilies sugriovimą Sūduviai, išgirdę, kad bartai, varmiai bei kiti prūsai vėl pakluso tikėjimui ir broliams, labai įtūžo ir, atžygiavę su didele kariuomene, staiga apsiautė Bartenšteino pilį, kurioje, broliams iš jos pasitraukus, buvo įsikūrę bartai; jie sugriovė ją, išžudę ar išsivarę į nelaisvę visus gyventojus, ir net pelenais pavertė. 174 (169).

t-022aukstas

Spalio 21 d. Skomantas su 4000 sūduvių ir stipria lietuvių kariuomene įsiveržė į Kulmo žemę keršyti už savųjų žūtį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Įniršęs dėl tokio savo žmonių pralaimėjimo ir tokių didelių nuostolių, patirtų Kulmo žemėje, Skomantas, sūduvių vadas, su 4 tūkstančiais savo gentainių ir stipria lietuvių kariuomene spalio 21 dieną įsiveržė į Kulmo žemę 11 tūkstančių mergelių dieną481, pasiryžęs visokeriopai atkeršyti už savųjų žūtį. Iš pradžių jie smarkiai užpuolė vieno vasalo pilį, vardu Plovista482, buvusią Osos upės pakrantėje; būtų ją sugriovę, jeigu galop nebūtų susitarę su pilėnais, kad šie jiems duosią du patyrusius vyrus, kurie netikėlių kariuomenę nuvesią į krikščionių žemes ir iš jų parvesią, šitaip jie išvengė žūties.

Visi teiginiai ir įrodymai (36 teiginiai, 52 įrašai)

Struktūruoti ryšiai