Lietuvių mokslo draugija buvo lietuvių kultūrinė ir mokslinė organizacija, telkusi dėmesį į kalbos, etninės kultūros bei švietimo klausimus. Ji veikė Lietuvoje greta lenkų kultūrinių organizacijų ir buvo susijusi su laikotarpiu, kai nepavyko atkurti Vilniaus universiteto. Draugija plėtojo etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ypač skatindama lietuvių kalbos ir etninės kultūros tyrimus. 1915–1922 m. ji iš Tautos Namams skirtų lėšų leido vadovėlius naujai įsikūrusioms lietuviškoms mokykloms. Draugija taip pat leido mokslinius tęstinius leidinius, o jos nariu korespondentu šaltinyje minimas A. R. Niemis.
Be to, etnografi- nės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po 1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. Lygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizaci- jos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos 1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, telkusi lenkiškai kalbančiuosius.
Ypač orientavosi į lietuvių kalbos ir etninės kultūros tyrimus bei mokyklinių vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą.
2013 m. Lietuvos istorijos autoriai taip apibūdina draugijos orientaciją; tame pačiame kontekste minima, kad draugijos leido mokslinius tęstinius leidinius.
1913 m. į Ameriką atvyko dr. J. Basanavičius ir M. Yčas, kurie surinko apie 25.000 dolerių Tautos Namams Vilniuje statyti. D. karo metu dalis tų pinigų žuvo iš Vilniaus išvežtuose bankuose, o iš kitos dalies 1915—1922 m. Lietuvių Mokslo Draugija leido tik ką įsikūrusioms lietuviškoms mokykloms vadovėlius.
Abi draugijos daug dėmesio skyrė praeičiai, LDK paveldui, bet Lietuvių draugija ypač orientavosi į lietuvių kalbos ir etninės kultūros tyrimus, mokyklinių vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą. Abi draugijos leido mokslinius tęstinius leidinius. Beje, abi jos buvo viena kitos kolektyviniai nariai.
Be to, etnografinės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po 1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. Lygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizacijos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos 1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, telkusi lenkiškai kalbančiuosius.
Be to, etnografinės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po 1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. Lygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizacijos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos 1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, telkusi lenkiškai kalbančiuosius.
A. R. Niemis šiame šaltinyje minimas kaip Lietuvių mokslo draugijos narys korespondentas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — A. Sabaliauskas, „A. a. prof. A. R. Niemi“
Jis bendradarbiavo, jau nuo 1897 m., daugelyje žurnalų ir laikraščių; ir buvo narys garsių mokslo draugijų, kaip štai: Suomių literatūros dr-jos, Suomių ugrų, Kalevalos, Lietuvių mokslo dr-jos narys korespondentas.