Jogailaičiai – Gediminaičių lenkiškoji šaka, iškelta Jogailai Jogailai tapus Lenkijos karaliumi. Ji siejama su Lenkijos ir Lietuvos personaline unija bei politine sistema, kurioje viršenybė priklausė Lenkijai. Dviejų paskutiniųjų Jogailaičių laikais miestiečių luomas buvo paaukštintas iki tikrųjų piliečių, o valdant Steponui turėjo stiprų karaliaus palaikymą. Meno istorikas Mikalojus Vorobjovas galimą Šv. Onos bažnyčios ryšį su vėlyvąja Flandrijos gotika siejo ir su paskutiniųjų Jogailaičių giminystės ryšiais su Margarita Austrijiete Savojiete bei abiejų dvarų santykiais. Jogailaičių atminimą Upsaloje žymi jų vardu vadinama koplyčia, kurios sarkofagą puošia Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos herbai.
suvažiavimas Vienoje. Nors Habsburgai dinastinėje kovoje su Jogailaičiais dėl įtakos Čekijoje ir Vengrijoje turėjo neabejotinai daugiau naudos, bet nustojo remti amžinus Lietuvos ir Lenkijos priešus - Vokiečių ordiną ir Maskvą. 1514 m.
Bet jau tokia būna genijaus įtaka menkesniems protams, kad dažnai net nenoromis lenkiasi jo narsumui, pakerėti pranašumo bei žavesio, garbina ir vykdo didvyrio sumanymus, kurių iš paprasto žmogaus nenorėtų nei girdėti, nei žinoti. Miestiečių luomas, dviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų piliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo asmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas iš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pragaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje, panoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti dar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72.
Bet jau tokia būna genijaus įtaka menkesniems protams, kad dažnai net nenoromis lenkiasi jo narsumui, pakerėti pranašumo bei žavesio, garbina ir vykdo didvyrio sumanymus, kurių iš paprasto žmogaus nenorėtų nei girdėti, nei žinoti. Miestiečių luomas, dviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų piliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo asmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas iš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pragaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje, panoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti dar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72.
Okupacijos ir aneksijos, tremtys, genocidai ir Holokaustas, kurio metu buvo sunaikinta pasaulinę šlovę Lietuvai suteikusi žydų litvakų bendruomenė, nors ji išlaikė gyvąsias šaknis Lietuvoje, JAV ir Palestinoje (vėliau Izraelio valstybėje). Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys perdavė savo genus visoms žinomiausioms Europos monarchijoms ir nuo to mes jaučiamės smagiau. Davėme ir daug garsių šeimų, aristokratų, o Amerikai ir Europai – darbščių angliakasių, statybininkų, audėjų, auklių, inžinierių.
Vorobjovas paskutiniųjų Jogailaičių ryšius su Margarita Austrijiete Savojiete siejo su galimu Šv. Onos bažnyčios ryšiu su vėlyvąja Flandrijos gotika.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Tiesa, kaip parodė naujausieji tyrinėjimai, labai yra galimas šv. Onos sąryšis su Prancūzijos, o ypač Flandrijos vėlybąja gotika, kur to stiliaus klestėta iki pat XVII amžiaus. Galėjo turėti reikšmės ir paskutiniųjų Jogailaičių susigiminiavimas su Niderlandų vietininke, Margarita Austrijiete Savojiete, ir gyvi abiejų dvarų tarpusavio santykiai.
os sutartis sukūrė politinę sistemą, kurioje viršenybė priklausė Lenkijai, o šiai sistemai – Lenkijos ir Lietuvos personalinei unijai – vadovauti Jogailai tapus Lenkijos karaliumi iškelti Gediminaičiai, tapę lenkiškąja šios giminės šaka – Jogailaičiais. Ši