1515 m. Vienos suvažiavimo kontekste Habsburgai, varžydamiesi su Jogailaičiais dėl Čekijos ir Vengrijos, nustojo remti Vokiečių ordiną ir Maskvą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 87
suvažiavimas Vienoje. Nors Habsburgai\ndinastinėje kovoje su Jogailaičiais dėl įtakos\nČekijoje ir Vengrijoje turėjo neabejotinai\ndaugiau naudos, bet nustojo remti amžinus\nLietuvos ir Lenkijos priešus - Vokiečių or-\ndiną ir Maskvą.\n\n1514 m.
Dviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas miestiečių luomas valdant Steponui turėjo stiprų karaliaus palaikymą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 315
Bet jau tokia būna geni\njaus įtaka menkesniems protams, kad dažnai net nenoro\nmis lenkiasi jo narsumui, pakerėti pranašumo bei žavesio, \ngarbina ir vykdo didvyrio sumanymus, kurių iš paprasto \nžmogaus nenorėtų nei girdėti, nei žinoti. Miestiečių luomas, \ndviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų pi\nliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo as\nmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas \niš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pra\ngaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje, \npanoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti \ndar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72.
Dviejų paskutiniųjų Jogailaičių laikais miestiečių luomas buvo paaukštintas iki tikrųjų piliečių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 315
Bet jau tokia būna geni\njaus įtaka menkesniems protams, kad dažnai net nenoro\nmis lenkiasi jo narsumui, pakerėti pranašumo bei žavesio, \ngarbina ir vykdo didvyrio sumanymus, kurių iš paprasto \nžmogaus nenorėtų nei girdėti, nei žinoti. Miestiečių luomas, \ndviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų pi\nliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo as\nmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas \niš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pra\ngaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje, \npanoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti \ndar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72.
Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys siejami su žinomiausiomis Europos monarchijomis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 264
dinastijų palikuonys perdavė savo genus visoms žinomiausioms Europos
Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys perdavė savo genus visoms žinomiausioms Europos monarchijoms ir nuo to mes jaučiamės smagiau.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 264
Okupacijos ir aneksijos, tremtys, genocidai ir Holokaustas, kurio metu buvo sunaikinta pasaulinę šlovę Lietuvai sutei- kusi žydų litvakų bendruomenė, nors ji išlaikė gyvąsias šaknis Lietuvoje, JAV ir Palestinoje (vėliau Izraelio valstybėje). Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys perdavė savo genus visoms žinomiausioms Europos monarchijoms ir nuo to mes jaučiamės smagiau. Davėme ir daug garsių šeimų, aristokratų, o Amerikai ir Europai – darbščių angliakasių, statybi- ninkų, audėjų, auklių, inžinierių.
Vorobjovas paskutiniųjų Jogailaičių ryšius su Margarita Austrijiete Savojiete siejo su galimu Šv. Onos bažnyčios ryšiu su vėlyvąja Flandrijos gotika.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 23
Tiesa, kaip parodė naujausieji tyrinėjimai, labai yra galimas šv. Onos sąryšis su Prancūzijos, o ypač Flan drijos vėlybąja gotika, kur to stiliaus klestėta iki pat XVII amžiaus. Galėjo turėti reikšmės ir paskutiniųjų Jogailaičių susigiminiavimas su Niderlandų vietininke, Margarita Austrijiete Savojiete, ir gyvi abiejų dvarų tarpusavio santykiai.