Santrauka
Lenkijos ir Lietuvos sostuose sėdėjo lietuviškos kilmės Jogailaičių dinastija (iki 1572 m.), XV a. Krikščioniškasis mentalitetas įsigali bent jau tarp visuomenės elito (antemurale christianitatis – krikščionybės forposto – idėja nukreipta prieš stačiatikišką Maskvą), susiformuoja bajorų tauta, turinti istorinę savimonę ir kilmės kroniką.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje Jogailaičių dinastija valdė Lenkiją, Lietuvą, Čekiją ir Vengriją, todėl rytinė Vidurio Europa vadinta „jogailaičių Europa“. |
| t-002 Krikščionybės forposto idėja buvo nukreipta prieš stačiatikišką Maskvą ir siejosi su krikščioniškojo mentaliteto įsigalėjimu visuomenės elite. |
| t-003 LDK visuomenei europėjant susiformavo leno teisė, feodai, baudžiava, bajorų luomas, luominė monarchija, cechai ir europinė švietimo sistema. |
| t-004 Jogailaičių dinastija Lenkijos ir Lietuvos sostuose valdė iki 1572 m., o XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje užėmė ir Čekijos bei Vengrijos sostus. |
| t-005 Nuosavybės santykiuose susiformuoja leno teisė, socialinėje ūkinėje struktūroje – riterio dvaras (feodas) ir baudžiava, politinėje ir socialinėje struktūroje – bajorų luomas ir luominė monarchija, miestų ūkyje – cechai, edukacijoje – europinė švietimo sistema. |