Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
7 teiginiai9 įrašai6 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Germanai (lot. germani) – istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame geležies amžiuje, vartojimą. Iš šios genčių grupės kilo šiaurės vakarų Europos tautų grupė, kuriai priklauso tokios tautos kaip danai, norvegai, islandai, olandai, flamandai, švedai, vokiečiai ir anglai.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Germanai šiame šaltinių rinkinyje vaizduojami kaip senovės pasaulio tautos, siejamos su kimbrais, prekybos keliais ir kitų tautų istorija. Teodoras Narbutas jų giminystę su kimbrais kildina iš laikotarpio, kai kimbrai persikėlė į Vakarų Europą, ir sieja tai su įvykiais netrukus po 650 m. pr. Kr. Germanų žemėmis galėjo eiti prekybos kelias nuo Vyslos žiočių Panonijos link; tokį kelią, nepaisant apibūdinimo kaip karingų ir grobikiškų genčių teritorijos, Narbutas aiškina svetingumo papročiais arba susitarimais. Jis taip pat mini germanus svarstydamas lietuvių kilmę, tačiau atmeta teoriją apie lietuvių tautos susidarymą IV ar V amžiuje Vyslos žemupyje iš daugelio tautų, ypač germanų. Duomenys neleidžia patikimai aprašyti germanų kilmės, teritorijos ar politinės organizacijos.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Klaidinga Čackio nuomonė1, esą lietuviai germanų pavyz džiu skaičiavę laiką ne dienomis, o naktimis.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Sudėtis |
|
| |
| Veikla |
|
|
Patikrinti teiginiai
Germanai priskiriami tai pačiai indoeuropiečių, arba arijų, tautų grupei kaip aisčiai, slavai ir romanai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Aisčiai, kaip ir beveik visi Europos gyventojai (germanai, slavai, romanai ir kt.), priklauso prie tos pačios indoeuropiečių, arba arijų, tautų grupės.
Narbutas aiškina, kad prekybos kelias per germanų žemes galėjo veikti dėl svetingumo papročių arba tam tikrų susitarimų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tokį pat nuotolį nuo Vyslos žiočių į Panoniją suskaičiuoja ir Ptolemėjas. O kad prekybos kelias nekliudomas ¡galėjo eiti per karingų ir grobikiškų germanų ¡genčių žemes, galima ¡paaiškinti senovės religijos pašventintais svetingumo papročiais ar tam tikrais šiuo pagrindu sudarytais susitarimais. * ¥ * III skyrius S E N O V Ė S Ž I N I Ų T Ę S I N Y S 171 Sausumos atradimai.
Narbutas mini, bet atmeta nuomonę, kad lietuvių tauta susidarė IV ar V amžiuje Vyslos žemupyje iš daugelio, ypač germanų, tautų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
195 Čia neaiškinsime priežasčių, kodėl mes nepripažįstame lietuvių kildinimo iš gotų ar keltų, nes apie tai vėliau dar pakalbėsime. Taip pat nedera steigtis neigti naujas, gana neišlaikytas nuomones, pasak kurių lietuvių tauta esanti daugelio tautų, ypač germanų kilmės, lydinys, kuris susidarė maždaug IV ar V amžiuje Vyslos žemupyje ir buvo vadinamas vidivariais, vidais ar dar kitais vardais. Jau vien mūsų dalyko dėstymas iš esmės paneigia šią nuomo 1 Tradunt veteres, majores Samogitarum Italos fuisse.
Narbutas teigia, kad senovės germanai buvo giminiavęsi su kimbrais nuo jų persikėlimo į Vakarų Europą laikų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Taip pat nebūtina įrodinėti, jog senovės germanai3 jei ir netiesiogiai kilę, tai giminiavosi su kimbrais nuo jų persikėlimo į Vakarų Europą laikų4; tai, be laibejo1, įvyko netrukus po 650 metų prieš Kristaus gimimą, kai kimbrų grobuoniški antpuoliai Rytuose ėmė slopti5.
Narbutas išsakė savo nuostatą naujausių vokiečių is torikų skelbtos germaniškosios teorijos atžvilgiu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Daug kategoriškiau T. Narbutas išsakė savo nuostatą naujausių vokiečių istorikų skelbtos germaniškosios teorijos atžvilgiu
Narbutas atmeta Čackio nuomonę, kad lietuviai laiką skaičiavo germanų pavyzdžiu naktimis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Klaidinga Čackio nuomonė1, esą lietuviai germanų pavyzdžiu skaičiavę laiką ne dienomis, o naktimis.
Herulus, iškeliavusius iš tėvų žemės su gotais, ištiko permainingas likimas, būdingas karingoms vidurinių amžių tautoms: išsklaidyti, sumušti jie su grįžo į savo šalį arba apsigyveno už Oderio, pagaliau išnyko tenai tarp germanų; išliko tik atminimas apie jų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Herulus, iškeliavusius iš tėvų žemės su gotais, ištiko permainingas likimas, būdingas karingoms vidurinių amžių tautoms: išsklaidyti, sumušti jie sugrįžo į savo šalį arba apsigyveno už Oderio, pagaliau išnyko tenai tarp germanų; išliko tik atminimas apie jų kalbą, labai sudarkytą svetimybių.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 4 | 6 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |