Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–4 iš 4 rodomų įrašų
Germanai priskiriami tai pačiai indoeuropiečių, arba arijų, tautų grupei kaip aisčiai, slavai ir romanai.
PDF 34
Aisčiai, kaip ir beveik visi Europos gy-\nventojai (germanai, slavai, romanai ir kt.), priklauso prie tos pa-\nčios indoeuropiečių, arba arijų, tautų grupės.
Narbutas aiškina, kad prekybos kelias per germanų žemes galėjo veikti dėl svetingumo papročių arba tam tikrų susitarimų.
PDF 167
Tokį pat nuotolį nuo Vys\nlos žiočių į Panoniją suskaičiuoja ir Ptolemėjas. O kad\nprekybos kelias nekliudomas ¡galėjo eiti per karingų ir gro\nbikiškų germanų ¡genčių žemes, galima ¡paaiškinti senovės\nreligijos pašventintais svetingumo papročiais ar tam tik\nrais šiuo pagrindu sudarytais susitarimais.\n* ¥ *\nIII skyrius\nS E N O V Ė S Ž I N I Ų T Ę S I N Y S\n171\nSausumos atradimai.
Narbutas mini, bet atmeta nuomonę, kad lietuvių tauta susidarė IV ar V amžiuje Vyslos žemupyje iš daugelio, ypač germanų, tautų.
PDF 191
195 Čia neaiškinsime priežasčių, kodėl mes nepripažįstame lietuvių kildinimo iš gotų ar keltų, nes apie tai vėliau dar pakalbėsime. Taip pat nedera steigtis neigti naujas, gana neišlaikytas nuomones, pasak kurių lietuvių tauta esanti daugelio tautų, ypač germanų kilmės, lydinys, kuris su sidarė maždaug IV ar V amžiuje Vyslos žemupyje ir buvo vadinamas vidivariais, vidais ar dar kitais vardais. Jau vien mūsų dalyko dėstymas iš esmės paneigia šią nuomo 1 Tradunt veteres, majores Samogitarum Italos fuisse.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Sausumos atradimai. Iš imperatoriaus Augusto valdy mo Romos valstybėje epochos išliko geografijos—istorijos paminklas, susijęs su mūsų tema. ITartknochas savo prūsų istorijos 20 puslapyje rašo« jog pirmasis Kulmo, arba Prū sijos, vyskupas Kristijonas, autorius kronikos, kuri buvo laikoma pradingusia, apie senovės Prūsiją, — ją cituoja ir mūsų kronikininkai Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas, — ¡pasakoja Bitinijos keliautojo Divonio, neva 17 metais prieš Kristaus gimimą apsilankiusio kraš te, vėliau pavadintame Prūsija, stebėjimus.