Kaip ten bebūtų, mes žinom, kad Vytautas, nežiūrint lenkų pasipriešinimo, sutiko čekų karūną priimti ir pasiuntė į Pragą savo vietininku Zigmantą Kaributą. Tik vėliau, pasikeitus aplinkybėms, Vytautas nuo to sumanymo atsisakė.
Pamatęs, kad jo jėgos nebesutinka su užsimojimais, jis atsisako nuo sumanymo: taip buvo su čekais, kai suprato, kad husitų siūlyta karūna galėtų jam per brangiai kaštuoti, taip buvo su bažnytinės unijos mėginimu, kai paaiškėjo, kad ją sunku įgyvendinti.
Kaip žinoma, 1420 m. husitai pasiūlė Jogailai šv. Vaclovo karūną. Karalius jiems atsakė, kad negalįs priimti pasiūlymo be susitarimo „su brangiausiu broliu, Lietuvos kunigaikščiu Vytautu”.