Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis objektas
10 teiginių10 įrašų5 ryšiai
Patrankos – istoriniame šaltinyje minimi paraku šaudantys artilerijos ginklai, naudoti karyboje. XV amžiuje jos buvo griozdiškos, didelės ir sunkiai pervežamos, todėl labiau tiko tvirtovėms griauti bei pilims imti. Šie ginklai keldavo daug triukšmo, tačiau duodavo mažai naudos, o jų šoviniai buvo gaminami iš akmens arba švino. Žalgirio mūšio pradžioje kryžiuočiai iš patrankų iššovė porą kartų, tačiau sąjungininkų kariuomenėje sumaišties nesukėlė; mūšyje patrankos naudotos nedaug ir tik pradžioje. Kitu atveju, prie Drevencos upės ties Kauerniku, kryžiuočiai sustiprino krantus ir apstatė juos patrankomis, o Teodoras Narbutas teigė, kad Kęstutis buvo pirmasis Lietuvoje turėjęs paraku šaudančių patrankų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Žiūrėti galerijojePirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kir viai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry žiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun gininkų kariuomenėj nesukėlė. Nuo kariuomenių susikirtimo pa kilo toks triukšmas, kuris, kaip Dlugošas rašo, buvo girdėti net už keletos mylių, tarsi buvo mušama didžiausiais kūjais į šimtą priekalų.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Medžiagos |
|
| |
| Forma |
|
| |
| Matmenys |
|
| |
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Prie Drevencos kryžiuočiai sustiprino upės krantus ir apstatė juos patrankomis.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauerniku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas. Jie čia jau buvo atvykę iš Sviečės, sustiprinę upės krantus ir apstatę juos patrankomis.
Žalgirio mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų sumišimo nesukėlė.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kirviai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kryžiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjungininkų kariuomenėj nesukėlė.
XV a. patrankos buvo griozdiškos, didelės, sunkiai pervežamos ir labiau tiko tvirtovėms griauti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Artilerija XV šm. dar buvo labai netobula ir ne visuose karuose pritaikoma. Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sunkiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pilims imti. Šoviniai patrankoms buvo daromi iš akmens arba švino. Patrankos padarydavo daug triukšmo, bet maža naudos.
Skirgaila Trakų piliai ginti iš Ordino maršalkos dovanų gavo keletą didelių patrankų.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Patvirtinus tą aktą savo antspaudomis Baigos, Brandenburgo ir Ragainės komtūrams, maršalka atsitraukė nuo Trakų. Iš šito fakto aiškiai matyti, kad Jogaila suėjo su Ordinu į dar artimesnius santykius. Norėdamas skubiai Trakus paimti, praėjus porai savaičių (liepos mėn. 20 d.), Skirgaila vėl pasišaukė pagalbon maršalką. Kada Vytauto paliktieji Trakų pilies gynėjai nenorėjo nė kalbėti apie pasidavimą kryžiuočiams, vokiečių kariuomenės maršalka, grasindamas sugriausiąs pilį, reikalavo, kad jie pasiduotų geruoju nors Jogailai. Kai įgula pasidavė Jogailai, pilyje buvo pastatyti jo kareiviai. Skirgaila, Trakų piliai ginti gavo iš maršalkos dovanų keletą didelių armotų.
Mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų kariuomenėje sumišimo nesukėlė.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kirviai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kryžiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjungininkų kariuomenėj nesukėlė. Nuo kariuomenių susikirtimo pakilo toks triukšmas, kuris, kaip Dlugošas rašo, buvo girdėti net už keletos mylių, tarsi buvo mušama didžiausiais kūjais į šimtą priekalų.
Apie Teodorą Narbutą buvo pasklidę gandai, kad jis padėjo 1830-1831 m. sukilėliams lieti patrankas, bet caro valdžia to neįrodė.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
T. Narbutas gana aktyviai dalyvavo 1830-1831 m. sukilime. Tiesa, jis nekovojo su ginklu rankose. T. Narbutas buvo parašęs kažkokį paskvilį prieš rusų valdžią ir už tai kurį laiką jį tardė. Buvo pasklidę gandai, esą jis padėjęs sukilėliams lieti patrankas, tačiau caro valdžia negalėjo to įrodyti.
Teodoras Narbutas teigia, kad Kęstutis pirmasis Lietuvoje turėjo paraku šaudančių patrankų.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Neapsakomai vertino garbę ir mylėjo tėvynę, todėl kratėsi naujovių, žlugdančių tautos savitumą, tačiau karo mene mėgo taikyti naujus pasiekimus - jis pirmasis Lietuvoje turėjo patrankų, paraku šaudančių. Jo nesavanaudiškas prisirišimas prie brolio Algirdo išsaugojo Lietuvą, juk niekados kryžiuočiai neturėjo veiksmingesnių priemonių, paramos kariais ir pinigais, nei tokių smarkių kryžininkų kaip kad laikotarpiu nuo paskutiniųjų Gedimino viešpatavimo m etų iki Algirdo mirties ir niekada Lietuva neturėjo tokio energingo gynėjo ir mylėtojo kaip kad Kęstutis.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 8 | 7 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |
Galerija
