Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis objektas
14 teiginių14 įrašų3 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Kardas – ginklas ilga geležte, sudarytas iš geležtės ir rankenos su apsauga. Lietuvių kalboje kardu dažniausiai vadinami tik lenkti kertamieji ir duriamieji ginklai, kokie buvo naudoti Abiejų Tautų Respublikoje. Kardo geležtė paprastai metalinė, su ašmenimis išlenktojoje briaunoje ir su smailiu galu, todėl gali būti naudojama ne tik kaip kertamasis, bet ir kaip duriamasis ginklas. Kardai yra vienarankiai ginklai.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Višniaveckis jį nu- sivežė į Valkininkus, kur kitą rytą įsiutusi bajorų minia, nepai- sydama Višniaveckio pasipriešinimo, jį kardais sukapojo (kartu buvo sukapoti dar du belaisviai). Į seimelius tam pačiam tikslui buvo suvežamos iš okolicų masės plikbajorių, nes ir jie turėjo lygų su didikais balsą ir, svarbiausia, turėjo prie šono bajoriškąjį ženklą — kardą, kurį kiekvienu momentu galėdavo vartoti savo pono ar to, kuris gerai užmokėdavo. Tuojau po to žiauraus darbo ta pati bajorija užkapojo kardais bandžiusį pabėgti belaisvį Voiną ir jį gynusį Kuravičių.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
Seimeliuose plikbajoriai turėjo bajoriškąjį ženklą kardą, kuriuo galėjo paremti savo pono ar užmokėjusio asmens nuomonę.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Į seimelius tam pačiam tikslui buvo suvežamos iš okolicų masės plikbajorių, nes ir jie turėjo lygų su didikais balsą ir, svarbiausia, turėjo prie šono bajoriškąjį ženklą — kardą, kurį kiekvienu momentu galėdavo vartoti savo pono ar to, kuris gerai užmokėdavo, nuomonei paremti.
1919 m. gegužės viduryje Lietuvos kariuomenė turėjo apie 200 kardų, tai yra raitelių.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Nuo 1919 m. gegužės mėn. vidurio prasidėjo planingesnės mūsų kariuomenės operacijos, tačiau mūsų jėgos tada dar nebuvo didesnės, kaip 5—6 tūkstančiai durtuvų, 10 patrankų ir 200 kardų (raitelių).
1917 m. modelio lenkiškas kardas buvo skirtas ulonų, artilerijos ir gurguolės puskarininkiams.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lenkas, senas karys, irgi ilgai juk neatsiminė, kad turi pistoletą.“ 1917 m. modelio lenkiškas kardas, skirtas ulonų, artilerijos ir gurguolės puskarininkiams 1920 m.
Sibiro batalijone penki karininkai ir trys kareiviai buvo nurengti ir pusplikiai sukapoti kardais.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
buvo areštuoti visi karininkai, o 5 karininkai ir 3 kareiviai didžiausiam Sibiro speige buvo nurengti ir pusplikiai kardais sukapoti.
Lenkų raitelis žvilgančiu kardu kelis kartus puolė griovyje atsigulusį žvalgą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Žvalgas, pamatęs smarkai atjojantį raitelį žvilgančiu kardu rankoje, atsigulė griovyje. Arklys šoko per griovį, o lenkas dūrė kardu. Lenkas apsisuko ir vėl puolė, ir taip kartojo jis kelis kartus.
Kautynėse po iečių buvo naudojami kirviai, kardai ir kiti ginklai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Iš priešingų pusių nuo kalnelių ėmė leistis kariuomenės ir tuoj susitiko. Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kirviai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kryžiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjungininkų kariuomenėj nesukėlė.
Valkininkuose bajorų minia kardais sukapojo Mykolą Sapiegą ir dar du belaisvius.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Visą dieną užtrukusios kautynės pasibaigė Sapiegų pralaimėjimu. Jų kariuomenei vadovavęs hetmono sūnus Mykolas (visi kiti Sapiegos, vos prasidėjus kautynėms, pabėgo į Vilnių) vakarop buvo apsuptas ir turėjo pasiduoti. Višniaveckis jį nusivežė į Valkininkus, kur kitą rytą įsiutusi bajorų minia, nepaisydama Višniaveckio pasipriešinimo, jį kardais sukapojo (kartu buvo sukapoti dar du belaisviai).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 5 | 5 |
| Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje | — | 2 | 2 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |
| Trumpos akimirkos iš Kazimiero Jogailaičio Dvaro: neeilinė kasdienybė tarnauja valstybei | — | 1 | 1 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |