Tuo tarpu Lietuvos istorikai ėmė teigti, kad lenkai herbus pasisavinę iš čekų, o šie savo rėžtu — iš romėnų; tuo būdu jie padarė išvadą, kad iš romėnų kilę lietuviai esą kilnesni už lenkus. Lenkai tada didžiuodamiesi pabrėždavo, kad jie atnešę Lietuvai vakarų Europos kultūrą, o bajorijai davę savo herbus.
Jų vietą užima nauja sociališka jėga, kuriai lemta buvo iškilti jau XV amž. ir ypatingai įsigalėti XVI—XVIII amž. Pagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos bajorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji dar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, atsiskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu.
Jų vietą užima nauja sociališka jėga, kuriai lemta buvo iškilti jau XV amž. ir ypatingai įsigalėti XVI—XVIII amž. Pagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos bajorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji dar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, atsiskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu.
Įdomiausias unijos paragrafas (18) tai tas, kuriuo buvo suteikta 47 lietuviams bajorams 47 lenkų bajorų herbai^2 ). Tuo buvo padarytas lietuvių lenkų giminystės bei moralinis ryšys, padaręs tiek daug žalos Lietuvai ištautėjimo pavidale.
Kiekvienas bajoras, kuris turėjo herbą, su to pačio herbo bajoru skaitėsi giminėmis; buvo suteikta teisė ir abipusėms vedyboms. Tuo keliu liko abiejų valstybių aukštasis luomas suartintas. Iš čia prasidėjo bičiulystės, kurios padėjo mūsų bajorijai sulenkėti, dėl ko Lietuva ir neteko savo tautiškos aristokratijos. Šis unijos punktas ir bus buvęs vienas iš žalingiausių mūsų kraštui.
Jinai Lietuvos „ponams, nobiliams ir bajorams“ suteikia visas lenkų ponų šlėktos turimas teises, bet tik tiems, kurie yra katalikai ir turi herbus: „...duntaxat catholici et romanae ecclesiae subjecti, et quibus clenodia sunt concessa“^2 ).
Tuo tarpu Lietuvos istorikai ėmė teigti, kad lenkai herbus pasisavinę iš čekų, o šie savo rėžtu — iš romėnų; tuo būdu jie padarė išvadą, kad iš romėnų kilę lietuviai esą kilnesni už lenkus.