Lenkų ponų taryba Radome davė garantiją, kaip lietuv. Šiaip ar taip kalbant, paskutinioji unija patikrino Lietuvai su Lenkija daugiau lygybės, ko iki tol teisiškai nebuvo, ir be to, tų dviejų valstybių sąjunga buvo paremta abipusiška visuome nės vadovaujančių luomų taiką. Jau pirmą kartą pabėgęs pas Ordiną Vytautas susilaukė pri sidedant nemaža bajorų iš tikrosios Lietuvos ir ypač ir Žemai čių^2 ).
Viena to priežastis, žinoma, buvo unija su Lenkija, kur aukštesniosios šlėktos (ponų) reikšmė valstybės gyvenime jau tada buvo labai didelė, o antra — prie to vedė paties Vytauto įsigalėjimo apystovos. Jį iškėlė vis dėlto visuomenės masės, ir jis negalėjo vėliau laikyti bajorų nuo savęs nuošaly. Jau pirmą kartą pabėgęs pas Ordiną Vytautas susilaukė pri sidedant nemaža bajorų iš tikrosios Lietuvos ir ypač ir Žemai čių^2 ).
Lenkų ponų taryba Radome davė garantiją, kaip lietuv. bajorai Vilniuj len kams, kad Vytautui nebus atimta d. Lietuvos kunigaikštija. Lie tuvių bajorų aktas leidžia jiems daryti spaudimą į Vytautą, jei šis nesilaikytų unijos; taip pat lietuviai, mirus Vytautui, gauna teisę dalyvauti naujo kun. elekcijoj. Lenkų bajorija turėjo tą teisę seniau.
Pagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos ba\njorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji\ndar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius\n— herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, at\nsiskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto\nluomu.\nŽinoma mes negalime patikėti Dlugošu, kad iki 1413 met.
Pagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos ba\njorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji\ndar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius\n— herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, at\nsiskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto\nluomu.\nŽinoma mes negalime patikėti Dlugošu, kad iki 1413 met.
Šiaip ar taip kalbant, paskutinioji unija patikrino Lietuvai su Lenkija daugiau lygybės, ko iki tol teisiškai nebuvo, ir be to, tų dviejų valstybių sąjunga buvo paremta abipusiška visuome nės vadovaujančių luomų taiką. Lietuvių bajorija valstybės rei kaluose gavo balsą, kuris lig šiol išimtinai tepriklausė valdovui, t. y. did. kunigaikščio valiai, reguliuojant valstybės reikalus. Dabar toji visuomenė davė unijai savo sankciją^2 ).