Santrauka

Tuo tarpu Lietuvos istorikai ėmė teigti, kad lenkai herbus pasisavinę iš čekų, o šie savo rėžtu — iš romėnų; tuo būdu jie padarė išvadą, kad iš romėnų kilę lietuviai esą kilnesni už lenkus. Lenkai tada didžiuodamiesi pabrėždavo, kad jie atnešę Lietuvai vakarų Europos kultūrą, o bajorijai davę savo herbus.

Pavadinimai šaltiniuose

Nenurodyta

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Naudojimas

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Tuo tarpu Lietuvos istorikai ėmė teigti, kad lenkai herbus pasisavinę iš čekų, o šie savo rėžtu — iš romėnų; tuo būdu jie padarė išvadą, kad iš romėnų kilę lietuviai esą kilnesni už lenkus.c-001
t-002 Lenkai tada didžiuodamiesi pabrėždavo, kad jie atnešę Lietuvai vakarų Europos kultūrą, o bajorijai davę savo herbus.c-002
t-003 Per Horodlės uniją 47 Lenkijos giminės suteikė žymesniems Lietuvos bajorams savo nobiliteto ženklus – herbus.c-003
t-004 Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, at­ siskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu.c-004
t-005 Jinai Lietuvos „ponams, nobiliams ir ba­ jorams“ suteikia visas lenkų ponų šlėktos turimas teises, bet tik tiems, kurie yra katalikai ir turi herbus: „...duntaxat catho­ lici et romanae ecclesiae subjecti, et quibus clenodia sunt con­ cessa“^2 ).c-005
t-006 Tačiau ir tomis sudėtingomis sąlygomis iškilo Vilniaus romantizmo mokykla, kurios didieji atstovai buvo Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis (Juliusz Slowacki), o Vilniaus universitetas tuo metu išlaikė pozicijas Europos universitetų LDK herbas Vytis iš.c-006
t-007 XVI a. vidurio herbyne „Stemmata Polonica“ pavaizduoti Gediminaičių stulpai ir Jogailos kryžius.c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Tuo tarpu Lietuvos istorikai ėmė teigti, kad lenkai herbus pasisavinę iš čekų, o šie savo rėžtu — iš romėnų; tuo būdu jie padarė išvadą, kad iš romėnų kilę lietuviai esą kilnesni už lenkus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo tarpu Lietuvos istorikai ėmė teigti, kad lenkai herbus pasi- savinę iš čekų, o šie savo rėžtu — iš romėnų; tuo būdu jie padarė išvadą, kad iš romėnų kilę lietuviai esą kilnesni už len- kus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Lenkai tada didžiuodamiesi pabrėždavo, kad jie atnešę Lietuvai vakarų Europos kultūrą, o bajorijai davę savo herbus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lenkai tada didžiuodamiesi pabrėždavo, kad jie atnešę Lie- tuvai vakarų Europos kultūrą, o bajorijai davę savo herbus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Per Horodlės uniją 47 Lenkijos giminės suteikė žymesniems Lietuvos bajorams savo nobiliteto ženklus – herbus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet iš visų Horodlės unijos punktų lenkų labiausiai yra garbinamas tas, kuriuo 47 pirmaeilinės Lenkijos giminės „susi­ broliavo” su žymesniais Lietuvos bajorais sutiekdami jiems savo nobiliteto pažymius — herbus. Lenkų istorikai toje adap­ tacijoje įžiūri vieną svarbiausių Lietuvos kultūrinimo fakto­ rių^4 ), bet tie glaudesnieji Lietuvos - Lenkijos didikų santykiai be abejo, tautiniu atžvilgiu lietuviams buvo labai ir labai kenks­ mingi.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, at­ siskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos ba­ jorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji dar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, at­ siskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu. Žinoma mes negalime patikėti Dlugošu, kad iki 1413 met.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Jinai Lietuvos „ponams, nobiliams ir ba­ jorams“ suteikia visas lenkų ponų šlėktos turimas teises, bet tik tiems, kurie yra katalikai ir turi herbus: „…duntaxat catho­ lici et romanae ecclesiae subjecti, et quibus clenodia sunt con­ cessa“^2 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jinai Lietuvos „ponams, nobiliams ir ba­ jorams“ suteikia visas lenkų ponų šlėktos turimas teises, bet tik tiems, kurie yra katalikai ir turi herbus: „…duntaxat catho­ lici et romanae ecclesiae subjecti, et quibus clenodia sunt con­ cessa“^2 ).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Tačiau ir tomis sudėtingomis sąlygomis iškilo Vilniaus romantizmo mokykla, kurios didieji atstovai buvo Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis (Juliusz Slowacki), o Vilniaus universitetas tuo metu išlaikė pozicijas Europos universitetų LDK herbas Vytis iš.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau ir tomis su- dėtingomis sąlygomis iškilo Vilniaus romantizmo mokykla, kurios didieji atstovai buvo Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis (Juliusz Slowacki), o Vilniaus universitetas tuo metu išlaikė pozicijas Europos universitetų LDK herbas Vytis iš herbyno „Stemmata Polonica“ (saugomo Paryžiuje), XVI a. vid.

L I E T U V O S I S T O R I J A 18 Gedimino stulpai ir Jogailos kryžius iš herbyno „Stemmata Polonica“ (saugomo Paryžiuje), XVI a.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: XVI a. vidurio herbyne „Stemmata Polonica“ pavaizduoti Gediminaičių stulpai ir Jogailos kryžius.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L I E T U V O S I S T O R I J A 18 Gedimino stulpai ir Jogailos kryžius iš herbyno „Stemmata Polonica“ (saugomo Paryžiuje), XVI a. vid. pirmajame šimtuke.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

Susiję objektai