Verneris iš Orzelno buvo Kryžiuočių ordino didysis magistras ir Prūsijos žemės magistras XIV amžiuje. 1324 m. liepos 6 d. Marienburgo vyriausiojoje būstinėje jis išrinktas keturioliktuoju didžiuoju ir dvidešimtuoju Prūsijos žemės magistru. Jo vadovavimo laikotarpiu Ordino statute pabrėžtas privalomas pamaldumas, kasdienės maldos, kuklesnė brolių apranga bei ginkluotė, taip pat apriboti jų pasaulietiniai poreikiai ir savavališkas išėjimas už Ordino namų ribų. 1329 m. Verneris, lydimas 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, patraukė į Lietuvą ir apsupo Medvėgalio pilį, kuri po ilgų kovų pasidavė. Išskirtinę jo religinės tvarkos detalę rodo generalinės kapitulos sprendimas: kunigai turėjo kasdien skaityti Evangelijos pradžią, o broliai, išgirdę žodžius „Ir žodis tapo kūnu“, klauptis.
PRŪSIJOS ŽEMĖS KRONIKA Dedikacija Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno, Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą sveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų.
PRŪSIJOS ŽEMĖS KRONIKA Dedikacija Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno, Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą sveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų kunigas. Kiekvienam pastabiam žmogui žinoma, kaip kruopščiai ir rūpestingai aiškino praeityje šventieji tėvai stebuklingus mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus darbus, kuriuos jis teikėsi nuveikti arba pats, arba per savo mokinius savo šlovei bei garbei ir dabartinėms bei būsimosioms kartoms pamokyti.
Brolis Verneris iš Orzelno, keturioliktas didysis ir dvidešimtas Prūsijos žemės magistras, tais metais, būtent 1324 viešpaties metų liepos mėnesio 6 dieną, buvo išrinktas vyriausiojoje būstinėje Marienburge, o vadovavo.......metų582.
1326 m. Kryžiuočių ordino brolis kunigas Petras iš Dusburgo užbaigė rašyti „Prūsijos žemės kroniką“ ir įteikė ją Ordino magistrui Verneriui iš Orzelno.
Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo, Saumburgo, Falkenšteino grafais ir Kerpeno, Geros, Bergo, Rotenšteino, Damiso, Kotbuso, Meiseno valdovais bei Donos burggrafu ir su daugybe Vokietijos bei Anglijos karalysčių kilmingųjų. Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį601, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo viešpaties vardu pakrikštyti, tačiau neilgai trukus jie atkrito nuo krikščionybės. 10.
Apie brolį Vernerį, didįjį bei Prūsijos žemės magistrą Brolis Verneris iš Orzelno, keturioliktas didysis ir dvidešimtas Prūsijos žemės magistras, tais metais, būtent 1324 viešpaties metų liepos mėnesio 6 dieną, buvo išrinktas vyriausiojoje būstinėje Marienburge, o vadovavo.......metų582.
Pasak Teodoro Narbuto, 1313 m. Ragainės komtūras Verneris iš Orzelno statydino ypatingos konstrukcijos karo laivą ir su laivynu nuplaukė Nemuno aukštupiu prie Junigedos tvirtovės.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
1313 m. Karas vandenyse. Labiausiai šį sumanymą įgyvendinti tikėjosi komtūras iš Ragainės Verneris1, statydindamas ypatingiausios konstrukcijos karo laivą. Tai buvo plokščias laivas su sutvirtintais kraštais, šaudymo angomis plaukiojančios baterijos arba mažos pilaitės pavyzdžiu. Jam buvo priskirta keletas laivų, būdingų eskortui. Su tuo laivynu jis nuplaukė Nemuno aukštupiu prie Junigedos tvirtovės.
Teodoras Narbutas Vernerį iš Orzelno įvardija kaip didįjį kryžiuočių magistrą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
1330 metų lapkričio 19 dieną, kai didysis magistras Verneris iš Orzelno buvo begrįžtąs po mišparų pamaldų, laikytų jo asmeninėje koplyčioje, vienas kryžiuotis Jonas iš Endorfo, įširdęs dėl žiauraus elgesio su juo, pastojo prieblandoje jam, einančiam į savo buveinę, kelią koridoriuje ir mirtinai peiliu dūrė.