Vaišelga – Mindaugo sūnus, 1264 m. tapęs Lietuvos valdovu. Jis priėmė stačiatikybę ir buvo vienuolis. Vėlesni šaltiniai skirtingai pasakoja apie jo kelionę į Šventąjį kalną; jų versijos čia pateikiamos nurodant autorius.
1264 m. Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje stačiatikybę priėmęs kunigaikštis. Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrimasis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs kunigaikštijos ir tapęs vienuoliu. 1264 m. jis įsitraukė į politinį gyvenimą ir, susidorojęs su Mindaugo priešais, sėdo į Lietuvos sostą.
1264 m. Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje stačiatikybę priėmęs kunigaikštis.
1264 m. Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje stačiatikybę priėmęs kunigaikštis. Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrimasis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs kunigaikštijos ir tapęs vienuoliu. 1264 m. jis įsitraukė į politinį gyvenimą ir, susidorojęs su Mindaugo priešais, sėdo į Lietuvos sostą.
Tuo vardu po mirties pravoslavų bažnyčia jį paskelbė šventuoju. Dėl nevienodo Mindaugo sūnaus Vaišelgos, pravoslavų vienuolio, vardo pasidarė du veikiantieji asmenys. Tuo taip pat nereikia stebėtis.
