Asmuo

Tochtamyšas

10 teiginių10 įrašų12 ryšių

Vikipedijos įžanga

Tochtamyšas (m. 1405 m.) – Baltosios Ordos chanas, laikinai sujungęs ją su Mėlynąja Orda atgal į vieningą Aukso Ordą. Vieno iš Čingischano proanūkių sūnus, tikriausiai chano Ordos.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Tochtamyšas buvo totorių valdovas ir chanas, susijęs su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politika bei Vytauto aplinka. Pasak vieno šaltinio, Timūras Kutlukas ir Edigėjus jį nugalėjo, todėl Tochtamyšas su žmonomis ir dviem sūnumis pasitraukė į Kijevą, o Skirgaila išsiuntė jį į Lietuvą. Kitas pasakojimas teigia, kad Tochtamyšą mūšyje nugalėjo jo brolis Kerim Berdis, kuris jį nužudė, o po Tochtamyšo mirties jo vyriausias sūnus Saladinas prisiglaudė pas Vytautą. 1409 m. Vytautas įkurdino Saladiną artimose totorių žemėse kaip jam paklusnų chaną; Žalgirio karo metu šis jam teikė pagalbą. Šaltiniuose taip pat nurodoma, kad Vytautas siejo savo karinę akciją su Tochtamyšo skriaudomis ir totorių žygiais į Podolę, tačiau pateikti duomenys tarpusavyje nesutampa dėl Tochtamyšo likimo.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Pareigos ir vaidmuo	Chanas	Šaltinyje Tochtamyšas tiesiogiai vadinamas chanu; po pralaimėjimo jis apibūdinamas kaip pabėgėlis chanas.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 5 (2001 m.)
Būdas	Nepastovus ir bailus mūšio lauke	Teodoras Narbutas po Vorsklos mūšio Tochtamyšą apibūdina kaip dėl nepastovaus būdo ir bailumo mūšio lauke Vytauto paniekintą bei apleistą asmenį; tai šaltinio autoriaus vertinimas konkretaus įvykio kontekste.	Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 5 (2001 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-006vidutinis

Timūrui Kutlukui ir Edigėjui nugalėjus Tochtamyšą, Tochtamyšas su žmonomis ir dviem sūnumis pabėgo į Kijevą, iš kur Skirgaila jį išsiuntė į Lietuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

tačiau Edigėjus, jo dėdė, atkalbėjo jį nuo to neatsargaus sumanymo, patardam as verčiau užimti Krymą. Dėl to Timūras Kutlukas buvo paskelbtas Krymo chanu. Betgi, kai Sarajus buvo užimtas Tochtamyšo, anas buvo įgaliotas išstumti jį iš tų savo senelio užkariautų valdų ir, Edigėjaus padedamas, nugalėjo Tochtamyšą, kuris su savo žmonomis ir dviem sūnumis pabėgo į Kijevą, iš kur Skirgaila išsiuntė jį Lietuvon

t-005vidutinis

Kerim Berdis mūšyje išsklaidė Tochtamyšo dalinius ir nužudė savo brolį Tochtamyšą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Nieko gero nesusilaukė Tochtamyšas, mat tas, kuris, 398 ## Puslapis 397 kopdamas į statų kalną, pasiekia saugią viršukalnę, lengviau nustumia besiveržiantį aukštyn, nei leidžiasi nustumiamas. Kerim Berdis, sutelkęs stiprią kariuomenę, sutiko atvykstantį ir, stojęs į mūšį, išsklaidė jo dalinius, o patį brolį nužudė. 2uvus Tochtamyšui, trečias brolis Jerim Berdis, neišgąsdintas brolio likimo ir kraujo praliejimo, taip pat pabėgo pas Vytautą.

t-001aukstas

Tochtamyšas buvo Saladino tėvas; po Tochtamyšo mirties Saladinas prisiglaudė pas Vytautą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet jau 1409 m. artimose totorių žemėse Vytautui pavyko įkurdinti paklusnų jam chaną, vyriausią Tochtamyšo sūnų Saladiną, kuris jo tėvui mirus, buvo pas Vytautą prisiglaudęs. Žalgirio karo metu ir jisai siuntė Vytautui pagalbos^1 ).

t-007vidutinis

Tochtamyšo skriaudas ir totorių žygius į Podolę Narbutas nurodo kaip priežastį, dėl kurios Vytautas pasiuntė Algirdo vadovaujamą kariauną su pabėgėliu chanu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Bemaž tuoj pat didysis kunigaikštis Vytautas, norėdamas atlyginti už Tochtamyšo skriaudas ir nubausti totorius už žygius į Podolę, gan dažnai tuo laikotarpiu rengtus, pasiuntė savo kariauną, vadovaujamą vieno lietuvių didiko, Kromerio vadinto Algirdu1 2, kurį lydėjo ir pabėgėlis chanas.

t-002aukstas

Po Tochtamyšo mirties jo vyriausias sūnus Saladinas buvo prisiglaudęs pas Vytautą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet jau 1409 m. artimose totorių žemėse Vytautui pavyko įkurdinti paklusnų jam chaną, vyriausią Tochtamyšo sūnų Saladiną, kuris jo tėvui mirus, buvo pas Vytautą prisiglaudęs. Žalgirio karo metu ir jisai siuntė Vytautui pagalbos^1 ).

t-003vidutinis

Tochtamyšas, negalėdamas įveikti Kerim Berdžio, su svarbiausiais savo šalininkais pabėgo pas Vytautą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kerim Berdis, galingesnis nei kiti broliai, jėga paėmė tai, ko negalėjo pasiekti geruoju. Jo brolis Tochtamyšas, nesitikėdamas savo jėgomis nieko laimėti ir nepajėgdamas susitaikyti su likimu ar pašalinti varžovą, pabėgo pas Vytautą kartu su svarbiausiais savo šalininkais. Vytautas, ne vieną kartą ligi tol patyręs šios tautos tvirtą palankumą ir sulaukęs karo metais pagalbos, suprato, jog valstybei būsianti didelė nauda, jeigu palenks į save šios tautos vadą, jį užstodamas.

t-004vidutinis

Tochtamyšas Vilniuje buvo Vytauto priimtas, gavo paramos pažadą ir buvo paskelbtas Užvolgio skitų chanu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vytautas, ne vieną kartą ligi tol patyręs šios tautos tvirtą palankumą ir sulaukęs karo metais pagalbos, suprato, jog valstybei būsianti didelė nauda, jeigu palenks į save šios tautos vadą, jį užstodamas. Štai todėl maloniai ir noriai priėmė Tochtamyšą, pažadėjo paramą, Vilniuje surengė didžiules iškilmes, uždėjo jam perlais bei brangakmeniais nusagstytą kepurę, paskelbė Užvolgio skitų chanu (paprastai vadinamu caru) ir pakėlė į valdovus. Tochtamyšas sugrįžo į tėvynę, svajodamas apie valdžią, tačiau be savo krašto kariuomenės, o lydimas Vytauto pulkų.

Visi teiginiai ir įrodymai (10 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai