Naujasis chanas Tochtamišas, kuris iš pradžių buvo didžiojo chano Timuro globojamas, vėliau (1391) buvo jo sumuštas. Tad 1396 m. Tochtamišas su savo šalininkais ir gausia šeima prisiglaudė Lietuvoje.
Greičiausiai Vytauto iniciatyva per Maskvos didįjį kunigaikštį Vasilijų Konstantinopolio patriarchas ragino Kijevo metropolitą Kiprijoną kviesti tikinčiuosius į karą prieš totorius. Besirengdamas žygiui į Sarajų, Aukso ordos chanas Timūr-Kutlukas atsiuntė savo pasiuntinius pas lietuvių didįjį kunigaikštį Vytautą, kad išduotų jam pabėgusį „carą“ Tochtamišą, jo priešą. O Vytautas atsakęs: „caro Tochtamišo neišduosiu, o su caru Timūr-Kutluku noriu matytis pats“.
Tam įdomios progos davė kilę nesutikimai pačioje Aukso ordoje. Naujasis chanas Tochtamišas, kuris iš pradžių buvo didžiojo chano Timuro globojamas, vėliau (1391) buvo jo sumuštas. Kad ir atgavęs valdžią, Tochtamišas nesijautė saugus.
Pagrindinė Vytauto kariuomenė iš Vilniaus išvyko apie gegužės 18 d. Vytautas visą birželį telkė karius (savo lietuvius, jam pavaldžių rusų kunigaikščių karius ir kitus) stovykloje prie Kijevo. Čia buvo ir Tochtamišo totoriai (keli tūkstančiai), 400 pavienių lenkų riterių, tokių kaip Spytekas iš Melštyno, Krokuvos vaivada ir Podolės valdytojas bei kiti.
Tokios iškilmės Vytauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus pilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lietuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo paklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios ordos chanu paskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą74, viešai uždedamas jam kunigaikščio kepurę, apsiausdamas brangiu purpuriniu, 73 nė Ona mirė Trakuose, o palaidota Ona buvo Smolensko kunigaikščio buvo Vilniuje.