Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
5 teiginiai5 įrašai17 ryšių
Naujasis chanas Tochtamišas, kuris iš pradžių buvo didžiojo chano Timuro globojamas, vėliau (1391) buvo jo sumuštas. Tad 1396 m. Tochtamišas su savo šalininkais ir gausia šeima prisiglaudė Lietuvoje.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
1396 m. Tochtamišas su savo šalininkais ir gausia šeima prisiglaudė Lietuvoje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tad 1396 m. Tochtamišas su savo šalininkais ir gausia šeima prisiglaudė Lietuvoje. Jis tikėjosi su Vytauto pagalba atgauti prarastą valdžią.
Timūr-Kutlukas reikalavo, kad Vytautas išduotų pabėgusį jo priešą Tochtamišą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Greičiausiai Vytauto iniciatyva per Maskvos didįjį kunigaikštį Vasilijų Konstantinopolio patriarchas ragino Kijevo metropolitą Kiprijoną kviesti tikinčiuosius į karą prieš totorius. Besirengdamas žygiui į Sarajų, Aukso ordos chanas Timūr-Kutlukas atsiuntė savo pasiuntinius pas lietuvių didįjį kunigaikštį Vytautą, kad išduotų jam pabėgusį „carą“ Tochtamišą, jo priešą. O Vytautas atsakęs: „caro Tochtamišo neišduosiu, o su caru Timūr-Kutluku noriu matytis pats“.
Tochtamišas iš pradžių buvo Timuro globojamas, o 1391 m. buvo jo sumuštas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tam įdomios progos davė kilę nesutikimai pačioje Aukso ordoje. Naujasis chanas Tochtamišas, kuris iš pradžių buvo didžiojo chano Timuro globojamas, vėliau (1391) buvo jo sumuštas. Kad ir atgavęs valdžią, Tochtamišas nesijautė saugus.
Prie Kijevo telkiamoje Vytauto kariuomenėje buvo keli tūkstančiai Tochtamišo totorių.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pagrindinė Vytauto kariuomenė iš Vilniaus išvyko apie gegužės 18 d. Vytautas visą birželį telkė karius (savo lietuvius, jam pavaldžių rusų kunigaikščių karius ir kitus) stovykloje prie Kijevo. Čia buvo ir Tochtamišo totoriai (keli tūkstančiai), 400 pavienių lenkų riterių, tokių kaip Spytekas iš Melštyno, Krokuvos vaivada ir Podolės valdytojas bei kiti.
1419 m. Vytautas Vilniaus pilyje didžiosios ordos chanu paskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tokios iškilmės Vytauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus pilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lietuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo paklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios ordos chanu paskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą74, viešai uždedamas jam kunigaikščio kepurę, apsiausdamas brangiu purpuriniu, 73 nė Ona mirė Trakuose, o palaidota Ona buvo Smolensko kunigaikščio buvo Vilniuje.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 2 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |