Naudodamasis visuotine neapykanta, kurią per sa vo žiaurumą Lietuvoje buvo užsitraukęs Žygimantas, mi nėtas kunigaikštis tolydžio kėsinosi išplėšti iš jo valdžią ir į šį kraštą kreipė įvairias totorių ir rusų ordas, todėl per visą Žygimanto valdymo laiką. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil niaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar butas užgrobė naktį26.
Naudodamasis visuotine neapykanta, kurią per savo žiaurumą Lietuvoje buvo užsitraukęs Žygimantas, minėtas kunigaikštis tolydžio kėsinosi išplėšti iš jo valdžią ir į šį kraštą kreipė įvairias totorių ir rusų ordas, todėl per visą Žygimanto valdymo laiką Lietuva nepaliaujamai buvo niokojama ir saviškių, ir svetimšalių. Ilgai Švitrigaila drumstė šios nelaimingos žemės ramybę, kol pagaliau lemtinga Žygimanto sūnaus kunigaikščio Mykolo, vedusio lenkų ir lietuvių pulkus prieš Švitrigailą ir Livonijos magistrą, pergalė netoli Ukmergės užbaigė šių dviejų, Lietuvai gal vienodai pragaištingų konkurentų, varžybas. Tas įsimintinas mūšis 20 Kotzebue Switrigail, p.
Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti paskutinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vilniaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Narbutas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų atvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikščių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27.
Kviečiamas į šį seimą, Kazimieras pasakė, kad jam labai neparanku keliauti į Parčevą, todėl pažadėjo laukti lenkų pasiuntinių Breste. Kai čia atvyko šeši lenkų didikai ir išklojo visas savo sąlygas, lietuvių senatas kuo griežčiausiai pareikalavo sugrąžinti Podolę ir Lucką, o valdovas aiškiai pareiškė, kad, lenkams nepažadėjus sugrąžinti Lietuvai Podolės ir Volynės pilių Lucko, Olesko, Lopatino, Horodlės bei Ratno, jis negalėsiąs užimti karalystės sosto. Nebesitikėdami perkalbėti lietuvių, lenkų didikai susiruošė atgal, tačiau vienas iš jų, užtikęs Kazimierą be patarėjų, įspėjo: delsiant viskas gali nueiti niekais, visas kliūtis, trukdančias rasti bendrą kalbą, pašalinti gali tik pats Kazimieras, užimdamas be jokių sąlygų sostą.
K ol visi lau k ė šio susitikim o, tu rė ju sio įv y k ti g egužės pabaigoje, Mykolas su 1448 m e ta i sk itais įsiv eržė į Severską ir, Sum u ša M y k o lą Sesum ušęs greitosiom is sutelkv e r s k e tas jėg as, jam p asto ju sias k e lią, p aėm ė Brianską, Naugardą, Putivliu, Serpeiską, Starodubą. Štai todėl Kazimieras, dar nespėjęs išvykti Lenkijon į seimą, skubiai p atra u k ė į Severską, užgniaužė pačioje užuom azgoje įsiplieskiantį karą, atsiėmė užgrobtas pilis, o Mykolą išvijo iš visų žemių. Niekur neberasdamas užtarėjų, M ykolas paspruko į Maskvą, kur, priimM y k o lo m irtis tas į vienuolyną, kurį m etą čia gyv en o kaip paprastas 488 ## Puslapis 487 žmogus, o galop ir galą gavo, vienuolyno igumenui davus apnuodytos duonos, kurią krikščionys paprastai vartoja šventajai mišių aukai.
Boleslovas, bijodamas, kad prieš jį nebūtų imtasi kokių rimtesnių žygių, pasitraukė iš Lucko į Dakiją. Tuo 46 9 ## Puslapis 468 tarpu Mykolas, gavęs žinią, jog Kazimieras su žymiausiais senatoriais ir bajorais atvyksta iš Bresto į Vilnių, paliko Trakų pilį ir patraukė į Mazoviją su penkiais šimtais raitelių. Netikėtai mišA tle id ž ia n e tik ė ta i kuose netoli Rūdninkų miesp a k e lė je s u tik ta m telio jis užšoko ant Kazimiero M y k o lu i palydos.
K ol visi lau k ė šio susitikim o, tu rė ju sio įv y k ti g egužės pabaigoje, Mykolas su 1448 m e ta i sk itais įsiv eržė į Severską ir, Sum u ša M y k o lą Sesum ušęs greitosiom is sutelkv e r s k e tas jėg as, jam p asto ju sias k e lią, p aėm ė Brianską, Naugardą, Putivliu, Serpeiską, Starodubą. Štai todėl Kazimieras, dar nespėjęs išvykti Lenkijon į seimą, skubiai p atra u k ė į Severską, užgniaužė pačioje užuom azgoje įsiplieskiantį karą, atsiėmė užgrobtas pilis, o Mykolą išvijo iš visų žemių. Niekur neberasdamas užtarėjų, M ykolas paspruko į Maskvą, kur, priimM y k o lo m irtis tas į vienuolyną, kurį m etą čia gyv en o kaip paprastas 488 ## Puslapis 487 žmogus, o galop ir galą gavo, vienuolyno igumenui davus apnuodytos duonos, kurią krikščionys paprastai vartoja šventajai mišių aukai.