Mikalojus Radvila

Šaltinis: „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.

Vienas pirmųjų ryškių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diplomatinio aktyvumo Imperijoje žingsnių buvo jos atstovų pasirodymas tarptautiniame Vienos kongrese 1515 m. 17 Į kongresą valdovo Žygimanto Senojo delegacijos sudėtyje atvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila ir Stanislovas Goštautas. Jie turėjo Ponų Tarybos diplomatinę užduotį - pasistengti sugadinti imperatoriaus Maksimiljano I ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III santykius, jų raidą pakreipti savo valstybei, kariavusiai su Maskva, palankia kryptimi.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, Vilnių šiuo laikotarpiu papuošė dvi reikšmingos bažnyčių fundacijos: Vilniaus vaivada ir LDK kancleris Mikalojus Radvila, Aleksandro laikais, apie 1514 metus, ties Kłecku prieš totorius pasiektai pergalei atminti savo žemėje už miesto ant kalnelio prie Vilijos, pastatė bažnyčią Šv. Jurgio ir kartu Mergelės Dievo Gimdytojos garbei. Po to pakvietė karmelitus ir prie tos bažnyčios jiems pastatydino vienuolyną.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taip pat, kad miesto gyventojai savo reikmėms galėtų lengviau pasisamdyti padienius darbininkus, visiems padienininkams nuo tol nurodyta rinktis prie rotušės, Krokuvoje įvestos tvarkos pavyzdžiu. Tais pačiais metais Vilniuje buvo įsteigtas pirmasis stiklo fabrikas. Karaliaus dvariškis Martynas Paleckis, žmogus išradingas ir apsukrus, atvykęs iš Lenkijos, Lietuvos maršalkos Mikalojaus Radvilos užtartas, iš karaliaus gavo atitinkamą žemės sklypą prie miesto, už Vilijos, ir leidimą steig- 32 33 Žr. III priedą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

13 Berenis V. Provincialų dialogai apie žemaičių tautą, Metai, 1995, Nr. 4, p. 128. XVI ## Puslapis 17 MYKOLAS B A L I N S K I S niaus MIESTO ISTORIJA Haec omnia, quae credidi esse patriae necessaria, quae scribere mihi fas erat, vobis exponere arbitror: vestrum judicium, non de mea voluntate, sed de opere exoro. „Visa, ką maniau būsiant reikalinga tėvynei ir ką man derėjo parašyti, nutariau išdėstyti jums, ket meldžiu įvertinti ne mano ketinimus, o pačią knygą, “ — Rotundas (Augustinas Mieleckis), Vilniaus vaitas, Mikalojui Radvilai 1560 m. vasario 12 dieną įteikdamas jam savąją Lietuvos istoriją, kurios rankraštis yra dingęs.

Šaltinis: Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje

Tokius tarnybinius bajorus didikai galėjo netgi perleisti vienas kitam kartu su dovanojamais dvarų kompleksais, kaip tai 1492 m. padarė Sofija Manvydaitė Radvilienė, nurodydama, kad bajorų nepaklusnumo atveju juos savo autoritetu sutramdyti turėtų jos vyras Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila 36.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Uždėtas mažasis antspaudas, vaizduojantis Vytį su aplink neįskaitoma legenda. PATS ALEKSANDRAS, DIEVO MALONE DIDYSIS LIETUVOS, RUSIOS, ŽEMAIČIŲ IR KITŲ KUNIGAIKŠTIS Vilniaus vaivadai mūsų kancleriui ponui Mikalojui Radvilai. Dovanojame Vilniaus miestiečiui Maksimui Vasiljevičiui šienaujamą pievą palei tavo malūną prie kelio, vedančio iš miesto į Užupį, už Vilnelės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Sklypas tas ir mūrinis namas, kuriame yra spaustuvė, parduotas Jono Hozijaus, atiteko Sebastijonui Vitinskiui. 1552. Sklypą ir mūrinį namą Vitinskis pardavė Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai.