Santrauka
Žuvus Tochtamyšui, Jerim Berdis pabėgo pas Vytautą, kuris jį paskelbė teisėtu valdovu ir pasiryžo sugrąžinti į valdžią. Daugybė skitų iš visos šalies suplaukė į Jerim Berdžio stovyklą, nes nepakentė žiauraus Kerim Berdžio viešpatavimo. Mūšiui ilgai nesikreipiant nė į vieną pusę, Mikalojus Radvila smogė priešams į sparną ir nulėmė pergalę.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Žuvus Tochtamyšui, Jerim Berdis pabėgo pas Vytautą, kuris jį paskelbė teisėtu valdovu ir pasiryžo sugrąžinti į valdžią.
| c-001 | |||
t-002 Daugybė skitų iš visos šalies suplaukė į Jerim Berdžio stovyklą, nes nepakentė žiauraus Kerim Berdžio viešpatavimo.
| c-002 | |||
t-003 Mūšiui ilgai nesikreipiant nė į vieną pusę, Mikalojus Radvila smogė priešams į sparną ir nulėmė pergalę.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Žuvus Tochtamyšui, Jerim Berdis pabėgo pas Vytautą, kuris jį paskelbė teisėtu valdovu ir pasiryžo sugrąžinti į valdžią.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
2uvus Tochtamyšui, tre čias brolis Jerim Berdis, neišgąsdintas brolio likimo ir kraujo praliejimo, taip pat pabėgo pas Vytautą. Jo šir dyje degė kur kas galingesnis garbės troškimas nei bai mė. Beje, ir Vytautas ne tiek paisė ką tik patirtos ne sėkmės, kiek rūpinosi asmenine garbe ir nauda, norė damas savo nuožiūra skirti šioms karingoms tautoms valdovus. Todėl ir Jerim Berdį iškilmingai paskelbė teisėtu valdovu; kad niekas nesakytų, jog jis iš draugo norėjęs tik pasityčioti, iškilmingai suteikdamas nieko nereiškiantį titulą, pasiryžo visaip jį paremti ir sugrą žinti į valdžią. Jis įsakė Lietuvos maršalui Mikalojui Radvilai skubiai sutelkti Lietuvos žemėse didelę kariuo menę ir su ja palydėti Jerim Berdį į Skitiją.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Daugybė skitų iš visos šalies suplaukė į Jerim Berdžio stovyklą, nes nepakentė žiauraus Kerim Berdžio viešpatavimo.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Nepakęsdami žiauraus Kerim Berdžio viešpatavimo, daugybė skitų iš visos šalies suplaukė į Jerim Berdžio stovyklą. Šio jėgos smarkiai išaugo. Tačiau Kerim Ber dis nė trupučio nesutriko, drąsos jam teikė prisimini mai apie ankstesnę pergalę. Jis ryžtingai užpuolė su kariuomene brolį netoli Volgos.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Mūšiui ilgai nesikreipiant nė į vieną pusę, Mikalojus Radvila smogė priešams į sparną ir nulėmė pergalę.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Prasidėjo mūšis, ilgą laiką pergalė nekrypo nei į vieną, nei į kitą pusę, nes abi šalys turėjo tiek pat karių, abi buvo vienodai narsios. Vis dėlto Radvila ne galėjo sutikti, kad jo kariai visą laiką tik stebėtų kau tynes: smogęs priešams į sparną, jis nulėmė sėkmę. Neilgai trukus priešai pasileido bėgti: žuvus karo kė lėjui, visi kaip vienas paspruko iš kovos lauko.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|