skitai – LT KB

Santrauka

Lietuvos maršalas Mikalojus Radvila turėjo sutelkti kariuomenę ir palydėti Jerim Berdį į Skitiją. Skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją ir siaubė ją ugnimi bei kalaviju. Kovos pradžioje skitai iš tolo apšaudė priešininkus strėlėmis dar neprasidėjus tikroms kautynėms.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Lietuvos maršalas Mikalojus Radvila turėjo sutelkti kariuomenę ir palydėti Jerim Berdį į Skitiją.		c-001
t-002 Skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją ir siaubė ją ugnimi bei kalaviju.		c-002
t-003 Kovos pradžioje skitai iš tolo apšaudė priešininkus strėlėmis dar neprasidėjus tikroms kautynėms.		c-003
t-004 Krymo skitų antpuoliai turėjo būti atremiami, o turkų pusiasalis neliečiamas.		c-004
t-005 Priešas, neįveikęs pilies, apiplėšė apylinkę ir patraukė į Skitiją.		c-005
t-006 Paaiškinimuose nurodoma, kad A. Kojelavičius skitais vadina mongolus bei totorius.		c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Lietuvos maršalas Mikalojus Radvila turėjo sutelkti kariuomenę ir palydėti Jerim Berdį į Skitiją.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Todėl ir Jerim Berdį iškilmingai paskelbė teisėtu valdovu; kad niekas nesakytų, jog jis iš draugo norėjęs tik pasityčioti, iškilmingai suteikdamas nieko nereiškiantį titulą, pasiryžo visaip jį paremti ir sugrą žinti į valdžią. Jis įsakė Lietuvos maršalui Mikalojui Radvilai skubiai sutelkti Lietuvos žemėse didelę kariuo menę ir su ja palydėti Jerim Berdį į Skitiją. Vykdyda mas šį įsakymą, Radvila ir patraukė į skitų kraštą.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-002

Santrauka: Skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją ir siaubė ją ugnimi bei kalaviju.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Štai todėl pasirūpino, kad popiežius Inocentas paskelbtų Fridrichą Krokuvos arkivyskupu ir įtrauktų į šventąją kardinolų tarybą, be to, visomis priemonėmis stengė si pelnyti lenkų palankumą Jonui Olbrachtui, kurį ke tino palikti savo įpėdiniu. Todėl, sužinojęs, jog skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją, siaubdami ją ug nimi ir kalaviju, jis ryžtingiau nei bet kada anksčiau pradėjo rūpintis Lietuvos reikalais ir įsitraukė į karą dėl Podolės, o sūnui karštai nurodė kuo apdairiausiai pavaduoti karalių karo stovykloje. Kunigaikštis Jonas Olbrachtas, uoliai vykdyda- 1489 m eta i mas, kas buvo tėvo nurodyta, K u n ig a ik štis J o n a s greitai sutelkė Rusioje ir Lie- O lb ia c h ta s sum u ša tuvoje kariuomenę ir, patrau- sk itu s kęs į priekį su ryžtingiausiais vyrais, prie Savranės upės at virame lauke susikovė su priešu.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-003

Santrauka: Kovos pradžioje skitai iš tolo apšaudė priešininkus strėlėmis dar neprasidėjus tikroms kautynėms.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Gurguolės, saugomos nedidelio būrio, lėtai slinko iš paskos. Kovos pradžia buvo gana sunki, nes, neprasidėjus tikroms kautynėms, skitai iš tolo juos apšaudė strėlėmis. Štai todėl kuni gaikštis paragino savuosius paspaudus žirgus pentinais 5 3 5

Puslapis 534

šuoliais užpulti pagrindines priešų jėgas, susispietu sias apie jų kovos žymenį, ir, neleidžiant šaudyti iš lankų, priversti kautis kardais.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-004

Santrauka: Krymo skitų antpuoliai turėjo būti atremiami, o turkų pusiasalis neliečiamas.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tiesa, karalius jį iškvietęs iš vietų, kur gyveno jo pro tėviai, bet juk jam buvę paskirti dideli plotai už Ki jevo. Antra vertus, jam laiku buvę pranešta, kad jo uždavinys visomis jėgomis puldinėti Maskvos kuni gaikštystę, bet neliesti turkų pusiasalio, tiesa, atre- miant visus įprastinius Krymo skitų antpuolius. Štai dėl to karalius jam ir siūlęs įsikurti arčiau maskvėnų žemių, kad Krymo skitai, išvydę jį kaimynystėje, ne susimanytų griebtis prieš jį ginklo.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-005

Santrauka: Priešas, neįveikęs pilies, apiplėšė apylinkę ir patraukė į Skitiją.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Netoliese, toje vietoje, kur Nemunas netrukdo rengti išpuolių, įvyko smarkios kautynės, visa apylinkė liko nusiaubta kalaviju ir ugnimi, tačiau, puldami pilį, ne susilaukė sėkmės. Vaivada Goštautas, pilies seniūnas Maskevičius, Jonas Trizna, Nemyra ir kiti karvedžiai taip nukamavo priešą, šaudydami iš patrankų bei reng dami išpuolius, kad tas, nebesitikėdamas užkariauti pi lies, apiplėšė apylinkę ir patraukė į Skitiją. Kur kas smarkiau ir plačiau nusiaubė Lietuvą Mengli Girėjaus sūnus Mechmet Girėjus.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-006

Santrauka: Paaiškinimuose nurodoma, kad A. Kojelavičius skitais vadina mongolus bei totorius.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PABAIGA

Puslapis 755

P A A IŠ K IN IM A I 1 Skitais senovėje vadinta tautos, gyvenusios šiaurinėse Juodo sios jūros pakrantėse 7—3 a. prieš m. e. Manoma, kad jie priklausė indoeuropiečių kalbų šeimos iranėnų grupei. Herodotas bei romėnų autoriai rašė apie skitus kaip apie gerus karius, laukinius žmones. A. Kojelavičius skitais vadina mongolus bei totorius.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

Ryšiai

Susiję objektai