zodyno irasas

skitai

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Lietuvos maršalas Mikalojus Radvila turėjo sutelkti kariuomenę ir palydėti Jerim Berdį į Skitiją. Skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją ir siaubė ją ugnimi bei kalaviju. Kojelavičiaus pasakojime skitų įsibrovimas sukrėtė valstybę ir privertė visus sukrusti po ankstesnio neveiklumo.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Lietuvos maršalas Mikalojus Radvila turėjo sutelkti kariuomenę ir palydėti Jerim Berdį į Skitiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Todėl ir Jerim Berdį iškilmingai paskelbė teisėtu valdovu; kad niekas nesakytų, jog jis iš draugo norėjęs tik pasityčioti, iškilmingai suteikdamas nieko nereiškiantį titulą, pasiryžo visaip jį paremti ir sugrą­ žinti į valdžią. Jis įsakė Lietuvos maršalui Mikalojui Radvilai skubiai sutelkti Lietuvos žemėse didelę kariuo­ menę ir su ja palydėti Jerim Berdį į Skitiją. Vykdyda­ mas šį įsakymą, Radvila ir patraukė į skitų kraštą.
t-002vidutinis

Skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją ir siaubė ją ugnimi bei kalaviju.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Štai todėl pasirūpino, kad popiežius Inocentas paskelbtų Fridrichą Krokuvos arkivyskupu ir įtrauktų į šventąją kardinolų tarybą, be to, visomis priemonėmis stengė­ si pelnyti lenkų palankumą Jonui Olbrachtui, kurį ke­ tino palikti savo įpėdiniu. Todėl, sužinojęs, jog skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją, siaubdami ją ug­ nimi ir kalaviju, jis ryžtingiau nei bet kada anksčiau pradėjo rūpintis Lietuvos reikalais ir įsitraukė į karą dėl Podolės, o sūnui karštai nurodė kuo apdairiausiai pavaduoti karalių karo stovykloje. Kunigaikštis Jonas Olbrachtas, uoliai vykdyda- 1489 m eta i mas, kas buvo tėvo nurodyta, K u n ig a ik štis J o n a s greitai sutelkė Rusioje ir Lie- O lb ia c h ta s sum u ša tuvoje kariuomenę ir, patrau- sk itu s kęs į priekį su ryžtingiausiais vyrais, prie Savranės upės at­ virame lauke susikovė su priešu.
t-003vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime skitų įsibrovimas sukrėtė valstybę ir privertė visus sukrusti po ankstesnio neveiklumo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Netru­\nkus liautasi grasinti ginklu: \nšitai patenkino neveiklų\nkaralių, tačiau valstybei iš to buvo maža naudos. Su­\nkruto visi nelyginant iš gilaus miego pabudę tik tada, \nkai sukrėtė širdis tarytum netoliese staiga blykstelėjęs \nžaibas skitų įsibrovimas.\nKaralius, jausdamas, jog\n1488 m e ta i \ndiena nuo dienos vis labiau\nsilpsta, žinojo, kad artėja pa­\nskutinioji, todėl iš visų jėgų stengėsi, išnaudodamas vi­\nsokias progas, iškelti sūnus į deramas aukštybes.
t-004vidutinis

Šich Achmetas, Kojelavičiaus vadinamas Užvolgio skitų valdovu, iš Vilniaus atvyko į seimą kaip tremtinys ir beveik belaisvis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Karalius, supratęs, kad jo sumanymai visiems žinomi, \nsutiko parodyti malonę, patariamas to paties kancle­\nrio, o labiausiai Jono iš Osvencimo, savo nuodėm­\nklausio, tačiau iš Zaberezinskio atėmė Trakų vaivadi­\nją, o kitus išvijo iš senato.\nĮ seimą atvyko iš Vilniaus \nSkitas Sich Achmetas \nŠich Achmetas, Užvolgio ski-\ntariasi su karaliumi \ntų valdovas, o šiuo metu\nBreste ir Radome \ntremtinys ir beveik belaisvis.\nAleksandras jį pasitiko už \npenkių mylių: pastačius plyname lauke puošnią pala­\npinę, jo laukė prie plačiu kilimu užtiesto kelio, kuriuo \nSich Achmetas, palikęs žirgą, turėjo pėsčiomis eiti prie \nkaraliaus.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)44