Santrauka
Lietuvos maršalas Mikalojus Radvila turėjo sutelkti kariuomenę ir palydėti Jerim Berdį į Skitiją. Skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją ir siaubė ją ugnimi bei kalaviju. Kovos pradžioje skitai iš tolo apšaudė priešininkus strėlėmis dar neprasidėjus tikroms kautynėms.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Lietuvos maršalas Mikalojus Radvila turėjo sutelkti kariuomenę ir palydėti Jerim Berdį į Skitiją. | c-001 | |
| t-002 Skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją ir siaubė ją ugnimi bei kalaviju. | c-002 | |
| t-003 Kovos pradžioje skitai iš tolo apšaudė priešininkus strėlėmis dar neprasidėjus tikroms kautynėms. | c-003 | |
| t-004 Krymo skitų antpuoliai turėjo būti atremiami, o turkų pusiasalis neliečiamas. | c-004 | |
| t-005 Priešas, neįveikęs pilies, apiplėšė apylinkę ir patraukė į Skitiją. | c-005 | |
| t-006 Paaiškinimuose nurodoma, kad A. Kojelavičius skitais vadina mongolus bei totorius. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lietuvos maršalas Mikalojus Radvila turėjo sutelkti kariuomenę ir palydėti Jerim Berdį į Skitiją.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Todėl ir Jerim Berdį iškilmingai paskelbė teisėtu valdovu; kad niekas nesakytų, jog jis iš draugo norėjęs tik pasityčioti, iškilmingai suteikdamas nieko nereiškiantį titulą, pasiryžo visaip jį paremti ir sugrą žinti į valdžią. Jis įsakė Lietuvos maršalui Mikalojui Radvilai skubiai sutelkti Lietuvos žemėse didelę kariuo menę ir su ja palydėti Jerim Berdį į Skitiją. Vykdyda mas šį įsakymą, Radvila ir patraukė į skitų kraštą.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją ir siaubė ją ugnimi bei kalaviju.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Štai todėl pasirūpino, kad popiežius Inocentas paskelbtų Fridrichą Krokuvos arkivyskupu ir įtrauktų į šventąją kardinolų tarybą, be to, visomis priemonėmis stengė si pelnyti lenkų palankumą Jonui Olbrachtui, kurį ke tino palikti savo įpėdiniu. Todėl, sužinojęs, jog skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją, siaubdami ją ug nimi ir kalaviju, jis ryžtingiau nei bet kada anksčiau pradėjo rūpintis Lietuvos reikalais ir įsitraukė į karą dėl Podolės, o sūnui karštai nurodė kuo apdairiausiai pavaduoti karalių karo stovykloje. Kunigaikštis Jonas Olbrachtas, uoliai vykdyda- 1489 m eta i mas, kas buvo tėvo nurodyta, K u n ig a ik štis J o n a s greitai sutelkė Rusioje ir Lie- O lb ia c h ta s sum u ša tuvoje kariuomenę ir, patrau- sk itu s kęs į priekį su ryžtingiausiais vyrais, prie Savranės upės at virame lauke susikovė su priešu.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kovos pradžioje skitai iš tolo apšaudė priešininkus strėlėmis dar neprasidėjus tikroms kautynėms.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Gurguolės, saugomos nedidelio būrio, lėtai slinko iš paskos. Kovos pradžia buvo gana sunki, nes, neprasidėjus tikroms kautynėms, skitai iš tolo juos apšaudė strėlėmis. Štai todėl kuni gaikštis paragino savuosius paspaudus žirgus pentinais 5 3 5
Puslapis 534
šuoliais užpulti pagrindines priešų jėgas, susispietu sias apie jų kovos žymenį, ir, neleidžiant šaudyti iš lankų, priversti kautis kardais.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Krymo skitų antpuoliai turėjo būti atremiami, o turkų pusiasalis neliečiamas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tiesa, karalius jį iškvietęs iš vietų, kur gyveno jo pro tėviai, bet juk jam buvę paskirti dideli plotai už Ki jevo. Antra vertus, jam laiku buvę pranešta, kad jo uždavinys visomis jėgomis puldinėti Maskvos kuni gaikštystę, bet neliesti turkų pusiasalio, tiesa, atre- miant visus įprastinius Krymo skitų antpuolius. Štai dėl to karalius jam ir siūlęs įsikurti arčiau maskvėnų žemių, kad Krymo skitai, išvydę jį kaimynystėje, ne susimanytų griebtis prieš jį ginklo.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Priešas, neįveikęs pilies, apiplėšė apylinkę ir patraukė į Skitiją.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Netoliese, toje vietoje, kur Nemunas netrukdo rengti išpuolių, įvyko smarkios kautynės, visa apylinkė liko nusiaubta kalaviju ir ugnimi, tačiau, puldami pilį, ne susilaukė sėkmės. Vaivada Goštautas, pilies seniūnas Maskevičius, Jonas Trizna, Nemyra ir kiti karvedžiai taip nukamavo priešą, šaudydami iš patrankų bei reng dami išpuolius, kad tas, nebesitikėdamas užkariauti pi lies, apiplėšė apylinkę ir patraukė į Skitiją. Kur kas smarkiau ir plačiau nusiaubė Lietuvą Mengli Girėjaus sūnus Mechmet Girėjus.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Paaiškinimuose nurodoma, kad A. Kojelavičius skitais vadina mongolus bei totorius.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PABAIGA
Puslapis 755
P A A IŠ K IN IM A I 1 Skitais senovėje vadinta tautos, gyvenusios šiaurinėse Juodo sios jūros pakrantėse 7—3 a. prieš m. e. Manoma, kad jie priklausė indoeuropiečių kalbų šeimos iranėnų grupei. Herodotas bei romėnų autoriai rašė apie skitus kaip apie gerus karius, laukinius žmones. A. Kojelavičius skitais vadina mongolus bei totorius.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Ryšiai
Susiję objektai
- Albertas Vijūkas-Kojelavičius
- Jonas
- Lenkai
- Maskvėnai
- Mechmet Girėjus
- Mongolai
- Radvila
- Romėnai
- Totoriai
- maršalas
- seniūnas
- vaivada
- Žirgai
- žygis
- Bajazitas
- Bresto pasitarimas ir sprendimas pradėti bendrą karą prieš kryžiuočius (1410 m.)
- Edigejus
- Ibrahimas
- Jerim Berdžio iškėlimas ir Mikalojus Radvilos laimėtas mūšis netoli Volgos (1419 m.)
- Jonas Olbrachtas
- Jono Olbrachto pergalė prie Savranės ir skitų stovyklos sutriuškinimas prie Kopistrino (1489 m.)
- Jurga (pasienio seniūnas)
- Jurgis Tiškevičius
- Karaliaus Žygimanto žygis prieš Glinskį ir nesėkminga Minsko apgula
- Karių skatinimas algomis ir dovanomis pagal seną paprotį
- Kazimieras Jogailaitis
- Krymo skitų puolimas prieš Naugarduką ir pilies apgulties nesėkmė (pilis)
- Krymo totoriai
- Lanckoronskis
- Lenkų ir rusų karas dėl Liublino, kuriame dalyvavo lietuviai (1302 m.)
- Leonas
- Lietuviai
- Lietuvių didikų žygis prieš skitus ir turkus, pasibaigęs pergale prie Kijevo
- Lietuvos didikai
- Lietuvos luomai
- Liubartas
- Maskvos valdovo įsiveržimas į Livoniją ir Viljandžio bei Dorpato užėmimas
- Mikalojus Radvila
- Pisimantas
- Polocko viešos sueigos ir valstybės valdymas per trisdešimt senelių
- Popiežiaus ir imperatoriaus mėginimas per Liudviką įtraukti skitus į karą su turkais (1465 m.)
- Priglausto svečio neišdavimas dėl valdovo garbės ir duoto žodžio
- Rusai
- Skirmantas
- Skitų belaisvių tarnybos ir pragyvenimo praktikos Lietuvoje
- Skitų niokojamas žygis į lenkų valdomą Podolę ir Braclavo žemės išpirkimas (1449 m.)
- Skitų persimetimas prieš Švitrigailą ir Žygimanto Mstislavlio užėmimas (1433 m.)
- Skitų įsiveržimas į Lenkiją ir Kazimiero įsitraukimas į karą dėl Podolės (1488 m.)
- Tochtamyšas
- Tochtamyšo priėmimas Vilniuje ir paskelbimas Užvolgio skitų chanu (1419 m.)
- Ugnimi ir kalaviju
- Valdų išpirkimas nuo antpuolių dovanomis per žygūnus
- Vincentas iš Šamotulų
- Višnioveckis
- Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
- Vytauto žygis į Maskvos valdas ir taika su Vasilijumi (1407 m.)
- algininkai
- chanas caras
- gurguolė
- Šamotulskio Podolės atsiėmimas ir Fiodoro Ostrogiškio sumušimas prie Murafos (1432 m. lapkričio 30 d.)
- Šventoji kardinolų taryba (institucija, XV a.)
- Švitrigailos smūgis Vytauto kariams traukiantis iš Maskvos valdų (1407 m.)
- Žygimantas
- Ač Girėjus
- Kailinių dėvėjimas žiemą ir vasarą, vasarą išvirkščius
- Krokuvos sutartis dėl bendro karo su Šich Achmetu ir žygis į Severską (sutartis)
- Mykolas (Žygimanto sūnus)
- Mykolo ir skitų įsiveržimas į Severską bei Kazimiero atsakomasis žygis (1448 m.)
- Skitų sumušimas Volynėje ir prie Slučės
- bajoriškosios lengvatos
- duoklė
- Šich Achmetas
- Jonas Trizna