skitai

PDF 397

Todėl ir Jerim Berdį iškilmingai paskelbė teisėtu valdovu; kad niekas nesakytų, jog jis iš draugo norėjęs tik pasityčioti, iškilmingai suteikdamas nieko nereiškiantį titulą, pasiryžo visaip jį paremti ir sugrą­ žinti į valdžią. Jis įsakė Lietuvos maršalui Mikalojui Radvilai skubiai sutelkti Lietuvos žemėse didelę kariuo­ menę ir su ja palydėti Jerim Berdį į Skitiją. Vykdyda­ mas šį įsakymą, Radvila ir patraukė į skitų kraštą.

PDF 533

Štai todėl pasirūpino, kad popiežius Inocentas paskelbtų Fridrichą Krokuvos arkivyskupu ir įtrauktų į šventąją kardinolų tarybą, be to, visomis priemonėmis stengė­ si pelnyti lenkų palankumą Jonui Olbrachtui, kurį ke­ tino palikti savo įpėdiniu. Todėl, sužinojęs, jog skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją, siaubdami ją ug­ nimi ir kalaviju, jis ryžtingiau nei bet kada anksčiau pradėjo rūpintis Lietuvos reikalais ir įsitraukė į karą dėl Podolės, o sūnui karštai nurodė kuo apdairiausiai pavaduoti karalių karo stovykloje. Kunigaikštis Jonas Olbrachtas, uoliai vykdyda- 1489 m eta i mas, kas buvo tėvo nurodyta, K u n ig a ik štis J o n a s greitai sutelkė Rusioje ir Lie- O lb ia c h ta s sum u ša tuvoje kariuomenę ir, patrau- sk itu s kęs į priekį su ryžtingiausiais vyrais, prie Savranės upės at­ virame lauke susikovė su priešu.

PDF 533

Netru­\nkus liautasi grasinti ginklu: \nšitai patenkino neveiklų\nkaralių, tačiau valstybei iš to buvo maža naudos. Su­\nkruto visi nelyginant iš gilaus miego pabudę tik tada, \nkai sukrėtė širdis tarytum netoliese staiga blykstelėjęs \nžaibas skitų įsibrovimas.\nKaralius, jausdamas, jog\n1488 m e ta i \ndiena nuo dienos vis labiau\nsilpsta, žinojo, kad artėja pa­\nskutinioji, todėl iš visų jėgų stengėsi, išnaudodamas vi­\nsokias progas, iškelti sūnus į deramas aukštybes.

PDF 579

Karalius, supratęs, kad jo sumanymai visiems žinomi, \nsutiko parodyti malonę, patariamas to paties kancle­\nrio, o labiausiai Jono iš Osvencimo, savo nuodėm­\nklausio, tačiau iš Zaberezinskio atėmė Trakų vaivadi­\nją, o kitus išvijo iš senato.\nĮ seimą atvyko iš Vilniaus \nSkitas Sich Achmetas \nŠich Achmetas, Užvolgio ski-\ntariasi su karaliumi \ntų valdovas, o šiuo metu\nBreste ir Radome \ntremtinys ir beveik belaisvis.\nAleksandras jį pasitiko už \npenkių mylių: pastačius plyname lauke puošnią pala­\npinę, jo laukė prie plačiu kilimu užtiesto kelio, kuriuo \nSich Achmetas, palikęs žirgą, turėjo pėsčiomis eiti prie \nkaraliaus.