Lietuvos maršalas Mikalojus Radvila turėjo sutelkti kariuomenę ir palydėti Jerim Berdį į Skitiją.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 397
Todėl ir Jerim Berdį iškilmingai paskelbė teisėtu valdovu; kad niekas nesakytų, jog jis iš draugo norėjęs tik pasityčioti, iškilmingai suteikdamas nieko nereiškiantį titulą, pasiryžo visaip jį paremti ir sugrąžinti į valdžią. Jis įsakė Lietuvos maršalui Mikalojui Radvilai skubiai sutelkti Lietuvos žemėse didelę kariuomenę ir su ja palydėti Jerim Berdį į Skitiją. Vykdydamas šį įsakymą, Radvila ir patraukė į skitų kraštą.
Skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją ir siaubė ją ugnimi bei kalaviju.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 533
Štai todėl pasirūpino, kad popiežius Inocentas paskelbtų Fridrichą Krokuvos arkivyskupu ir įtrauktų į šventąją kardinolų tarybą, be to, visomis priemonėmis stengėsi pelnyti lenkų palankumą Jonui Olbrachtui, kurį ketino palikti savo įpėdiniu. Todėl, sužinojęs, jog skitai dviem žygio voromis užpuolė Lenkiją, siaubdami ją ugnimi ir kalaviju, jis ryžtingiau nei bet kada anksčiau pradėjo rūpintis Lietuvos reikalais ir įsitraukė į karą dėl Podolės, o sūnui karštai nurodė kuo apdairiausiai pavaduoti karalių karo stovykloje. Kunigaikštis Jonas Olbrachtas, uoliai vykdyda- 1489 m eta i mas, kas buvo tėvo nurodyta, K u n ig a ik štis J o n a s greitai sutelkė Rusioje ir LieO lb ia c h ta s sum u ša tuvoje kariuomenę ir, patrausk itu s kęs į priekį su ryžtingiausiais vyrais, prie Savranės upės atvirame lauke susikovė su priešu.
Kojelavičiaus pasakojime skitų įsibrovimas sukrėtė valstybę ir privertė visus sukrusti po ankstesnio neveiklumo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 533
Netrukus liautasi grasinti ginklu: šitai patenkino neveiklų karalių, tačiau valstybei iš to buvo maža naudos. Sukruto visi nelyginant iš gilaus miego pabudę tik tada, kai sukrėtė širdis tarytum netoliese staiga blykstelėjęs žaibas skitų įsibrovimas. Karalius, jausdamas, jog 1488 m e ta i diena nuo dienos vis labiau silpsta, žinojo, kad artėja paskutinioji, todėl iš visų jėgų stengėsi, išnaudodamas visokias progas, iškelti sūnus į deramas aukštybes.
Šich Achmetas, Kojelavičiaus vadinamas Užvolgio skitų valdovu, iš Vilniaus atvyko į seimą kaip tremtinys ir beveik belaisvis.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 579
Karalius, supratęs, kad jo sumanymai visiems žinomi, sutiko parodyti malonę, patariamas to paties kanclerio, o labiausiai Jono iš Osvencimo, savo nuodėmklausio, tačiau iš Zaberezinskio atėmė Trakų vaivadiją, o kitus išvijo iš senato. Į seimą atvyko iš Vilniaus Skitas Sich Achmetas Šich Achmetas, Užvolgio skitariasi su karaliumi tų valdovas, o šiuo metu Breste ir Radome tremtinys ir beveik belaisvis. Aleksandras jį pasitiko už penkių mylių: pastačius plyname lauke puošnią palapinę, jo laukė prie plačiu kilimu užtiesto kelio, kuriuo Sich Achmetas, palikęs žirgą, turėjo pėsčiomis eiti prie karaliaus.