Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
Mozūrijos kunigaikštis
8 teiginiai13 įrašų3 ryšiai
Konradas buvo Mozūrijos, arba Mazovijos, kunigaikštis, siejęs savo valdą su prūsų krikšto ir gynybos reikalais. Siekdamas pakrikštyti prūsus, jis vyskupą Kristijoną įkurdino Kulmo žemės pakraštyje, Mozūrams priklausiusioje teritorijoje. 1230 m., negalėdamas apsiginti nuo prūsų puolimų, Konradas kartu su Kristijonu pasikvietė į pagalbą Kryžiuočių ordiną. Konradas pakvietė Ordiną persikelti į Prūsus ir perimti vietinių bei aplinkinių krikščionių apsaugą. Ordino įsikūrimas Kulmo žemėje buvo siejamas su Konrado dovanojimu, o šis aktas laikytas Ordino veiklos Prūsijoje pagrindu; šaltiniuose taip pat minima, kad pagonys brovėsi į jo valdas.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| Būdas |
|
| |
| Bendravimas |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
1230 m. Mozūrijos kunigaikštis Konradas, negalėdamas apsiginti nuo prūsų puolimų, pasikvietė į pagalbą Kryžiuočių ordiną.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
1230 met. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir pirmasis prūsų vyskupas misionorius Kristijonas, negalėdami apsiginti nuo prūsų puolimų, atsikviečia pagalbon darbo nebeturintį vokiečių „Mergelės Marijos” Ordiną, kuris dėl ant apsiaustų nešiojamų kryžių paprastai vadinamas kryžiuočių Ordinu.
Mozūrų kunigaikštis Konradas, siekdamas pakrikštyti prūsus, įkurdino vyskupą Kristijoną Kulmo žemės pakraštyje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tada Mozūrų kunigaikštis Konradas, kuriam ypatingai rūpėjo pakrikštyti prūsus, vyskupą Kristijoną įkurdino Kulmo (priklausiusio Mozūrams) žemės pakraštėj.
Mozūrijos kunigaikštis Konradas pakvietė Vokiečių ordiną persikelti į Prūsus ir saugoti vietinius bei aplinkinius krikščionis.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kunigaikštis Konradas jį pakvietė persikelti į Prūsus ir paimti į savo rankas vietinių ir aplinkinių krikščionių apsaugą.
Vokiečių ordino įsikūrimas Kulmo žemėje siejamas su Mazovijos kunigaikščio Konrado dovanojimu Ordinui.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Dusburgietis, rašydamas apie lietuvių puolimus, ypač kronikos pabaigoje, stengiasi ir šia prasme pagrįsti būtinumą kariauti prieš Lietuvą (III, 343—346, 357—358). Senos Vokiečių ordino tradicijos dvasia nušviečiamas Ordino įsikūrimas Kulmo žemėje, dovanotoje Mazovijos kunigaikščio Konrado, šis. aktas laikomas Ordino veiklos Prūsijoje pagrindu (II, 5, 6).
„Pranešime...“ kalbama apie pagonių brovimąsi į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas ir Vokiečių ordino pakvietimą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
„Pranešime...“ kalbama apie pagonių brovimąsi į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas, apie Dobrynės brolius, apie tai, kaip buvo pakviestas Vokiečių ordinas, o Kulmo žemė užrašyta broliams, apie Prūsijos atskirų žemių (iki Sembos) nukariavimą, apie Sventopelko, Lietuvos ir prūsų bendrą kovą.
Kunigaikštis Konradas su kitais Lenkijos kunigaikščiais atvyko į Kulmą ir prisidėjo prie Marienverderio miesto pastatymo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Marienverderio miesto pastatymą Kol Magdeburgo burggrafas užsilaikė Kulme, nes dar nebuvo davęs taip didžiai trokštamų įžadų, atvyko daug kunigaikščių iš Lenkijos: kunigaikštis Konradas227, Kujavijos kunigaikštis228, Krokuvos kunigaikštis ir Vroclavo kunigaikštis Henrikas, kurį Archeologiniai tyrinėjimai parodė, jog, prieš įsikuriant kryžiuočiams. Chelmnas buvo dab. Kalduso (Kaldus) kaimo piliakalnyje (tarp dab. Chelmno ir Starogrudo) jau nuo X a.; prūsų sunaikintas greičiausiai 1217 m., buvo atstatytas, kai atiteko Ordinui 1232 m. Manoma, kad Senasis Kulmas buvęs dab. Kalduse, o gretimame Starogrude — kryžiuočių administracinis centras (Kola A., Wczesnośredniowieczne Chełmno..., p. 54— 57). 224 Burggrafas Burchardas iš Magdeburgo, kilęs iš tos pačios giminės kaip ir Brunonas iŠ Kverfurfo (mir. 1009), vienas pirmųjų misionierių, veikusių prūsų žemėse. 225 Kvedino (plg. pr. Quidin — GAO, p. 78) sala buvo Vyslos ir Senojo Nogato tėkmėje ties Livos žiotimis. Senoji pilis, atrodo, pastatyta dab. Marezos kaimo vietoje, prieš dab. Kvidziną. Nauja Marienverderio pilis (Jer. Merginwerdir, Mergenwerder) pastatyta apie 1234 m. (perkėlus ją iš salos) greičiausiai senos prūsų pilies vietoje, piliakalnyje, esančiame per 5 km į šiaurę nuo dab. Kvidzino (Ewald A. L., Die Eroberung..., i p. 160—161; HP, 1, 1, p. 488; plg. Powierski I., Stosunki..., p. 44—45; Górnowicz H., Toponimia..., p. 85—86, 11, 13). Nauja Marienverderio pilis dab. Kvidzine buvo pastatyta XIV a. 1-oje pusėje (1320—1347 m.). 226 D.— Rysen, Reysen, Jer — Risin — prūsų valsčius Reisiai, jo centras Reisiai (vėliau Rizenburgas —19 km į rytus nuo Kvidzino), gretiminis vardas Prābūtis (dab. Prabuty); GAO, p. 141; Górnowicz H., Toponimia..., p. 135—136, 218, 129; D. III, 14 ir paaiškinimas 3. 227 Žr. D. II, 1, paaiškinimą 160. 228 Konrado sūnus Kazimieras. vėliau nužudė totoriai229, taip pat Gnezno kunigaikštis Odoničius bei daug kitų kilmingų bei galingų vyrų, gyvenančių tarp Oderio ir Vyslos upių ir tarp Bebro ir Netos upių, be to, Sventopelkas, Pomeranijos kunigaikštis230, su savo broliu Samboru. Jie visi atvyko su tokia didele kariuomene ir tokia gausybe ginkluotų vyrų, kokios dar niekas Prūsijoje niekad nebuvo matęs, ir, pastatydami Marienverderio miestą, sustiprino anksčiau įkurtą pilį.
Mozūrijos kunigaikštis Konradas pakvietė Ordiną ir padovanojo jam Kulmo žemę, po ko prasidėjo metodiški kryžiaus žygiai į Prūsiją.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
1230 met. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir pirmasis prūsų vyskupas misionorius Kristijonas, negalėdami apsiginti nuo prūsų puolimų, atsikviečia pagalbon darbo nebeturintį vokiečių „Mergelės Marijos” Ordiną, kuris dėl ant apsiaustų nešiojamų kryžių paprastai vadinamas kryžiuočių Ordinu.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.