Gabrielius Bekešas Skornatas pristatomas kaip vengrų pulkų vadas, apdovanotas už karinius nuopelnus valdovui, Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Privilegijoje jam suteikiamas Alantos dvaras su priklausiniais, paveldėjimo teisėmis, ūkinės plėtros galimybėmis ir karinės tarnybos pareiga.
Narsus ir nuolat pasiliekantis prie karališkosios didenybės, saugantis jos sveikatą, šlovę ir autoritetą.
Narsus.
Karalius Steponas laiške taip apibūdino Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus ir tarnybą; tai šaltinio autoriaus vertinimas.
Taip Gabrielį Bekešą Skornatą apibūdina karaliaus Stepono laiškas, kalbėdamas apie jo tarnybą.
Michał Baliński pasakojime Gabrielius Bekešas apibūdinamas kaip narsus jo brolis; tai autoriaus vertinimas pasakojimo kontekste po Astiko įvykių Varšuvos seime.
(Kopija iš originalo, esančio Radvilų archyve) Steponas, Dievo Malone Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos kunigaikštis, Siedmigrodo* ir kitų kunigaikštis. Šiuo mūsų laišku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištikimus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat likdamas prie mūsų karališkosios didenybės, saugodamas mūsų sveikatą, šlovę ir autoritetą, taip pat ir visame kame, kiekviename reikale ir tarnyboje mums ir Karalystei bei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Respublikai su nemažomis savo lėšomis ir pajamomis, negailėdamas savo sveikatos prie mūsų, savo valdovo, būdamas, su noru, ištikimai ir narsiai visada rėmė ir nesiliauja rėmęs. Kaip ir tame neseniai vykusiame kare prieš Maskvos kunigaikštį prie Polocko rizikavo savo gyvybe ir sveikata, savo noru ir būdamas taurios riteriškos širdies, nusėdęs nuo žirgo, nebodamas jokio pavojaus, stojo prie pat priešininko pilies sienų, kad ją užimtų ir šturmuotų, ir kitiems, kurie su juo 420 Transiivanijos (vert.
IV KNYGA kartu kovėsi, norėdamas parodyti pavyzdį. Taip pat ir vėliau, antrąsyk mūsiškiams pajudėjus ir patraukus prieš tą patį mūsų priešą Maskvos kunigaikštį ties Velikije Lūki, mūsų paskirtas vadovauti mūsų vengrų kariuomenės riteriams, atakuojant priešo pilis ir visur, kur tik buvo nukreiptas su mūsų riterija mūsų tarnystei, nemažai nuveikė ir nusipelnė rodydamas tikrą ir ryžtingą norą bei nuoširdumą mums, savo valdovui, ir Respublikai. Mes, matydami tokį jo veiklumą ir narsą bei norą tarnauti mums ir Respublikai, ir kai kurių mūsų tarybos ponų patariami, galvojame, kad derėtų jam už tai mūsų malonę parodyti ir už tokius jo nuopelnus bei riteriškus žygius skirti apdovanojimą ir dėl visokeriopų tolimesnių jo nuopelnų mums ir Respublikai, už jo paramą ir norą būti visiems kitiems riteriams pavyzdžiu, iš mūsų malonės iš anksto davėme minėtam ponui Gabrieliui Bekešui ir šiuo mūsų raštu duodame susirinkime tėvonijos teise perduoti Alantos dvarą su jam priklausančiais Kristupiškių ir Kirdeikiškių dvareliais, ypač Germaniškio dvarą ir Gelminiškio dvarą, ten pat, netoli Alantos, iš kaimų, būtent: Jėgžlius, Žebičius, Spulius, Rukšionis, Pevernytę, Ležius, Trempus, Leičius, Kelbinionis arba Klabinionis, Kavolius, Živilčius, Girsteikiškio asodninkus (pasėdinius) prie Salotės ežero, Gojevą, Kibindžius, Vartiulius, Dragaudžius - Pilančių, Gurtiničių, Kerkovičių, Kavolių tiaglinius valstiečius (prievolininkus) ir su visais kitais gyvenančiais asodninkais bei kelio bajorais, kurie dabar yra arba prieš tai tiems dvarams ir dvareliams priklausė Ukmergės paviete, jie visi aukščiau išvardinti, po Grigaliaus Astiko, neseniai už ankstesnių laikų nusižengimus jį nubaudus mirties bausme, pagal visuotinę teisę atiteko mums, valdovui.
(Kopija iš originalo, esančio Radvilų archyve) Steponas, Dievo Malone Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos kunigaikštis, Siedmigrodo* ir kitų kunigaikštis. Šiuo mūsų laišku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištikimus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat likdamas prie mūsų karališkosios didenybės, saugodamas mūsų sveikatą, šlovę ir autoritetą, taip pat ir visame kame, kiekviename reikale ir tarnyboje mums ir Karalystei bei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Respublikai su nemažomis savo lėšomis ir pajamomis, negailėdamas savo sveikatos prie mūsų, savo valdovo, būdamas, su noru, ištikimai ir narsiai visada rėmė ir nesiliauja rėmęs. Kaip ir tame neseniai vykusiame kare prieš Maskvos kunigaikštį prie Polocko rizikavo savo gyvybe ir sveikata, savo noru ir būdamas taurios riteriškos širdies, nusėdęs nuo žirgo, nebodamas jokio pavojaus, stojo prie pat priešininko pilies sienų, kad ją užimtų ir šturmuotų, ir kitiems, kurie su juo 420 Transiivanijos (vert.
Kaip ir tame neseniai vykusiame kare prieš Maskvos kunigaikštį prie Polocko rizikavo savo gyvybe ir sveikata, savo noru ir būdamas taurios riteriškos širdies, nusėdęs nuo žirgo, nebodamas jokio pavojaus, stojo prie pat priešininko pilies sienų, kad ją užimtų ir šturmuotų, ir kitiems, kurie su juo 420 Transiivanijos (vert. past.). ## Puslapis 437 IV KNYGA kartu kovėsi, norėdamas parodyti pavyzdį. Taip pat ir vėliau, antrąsyk mūsiškiams pajudėjus ir patraukus prieš tą patį mūsų priešą Maskvos kunigaikštį ties Velikije Lūki, mūsų paskirtas vadovauti mūsų vengrų kariuomenės riteriams, atakuojant priešo pilis ir visur, kur tik buvo nukreiptas su mūsų riterija mūsų tarnystei, nemažai nuveikė ir nusipelnė rodydamas tikrą ir ryžtingą norą bei nuoširdumą mums, savo valdovui, ir Respublikai.
O tuo laiku verti geradarybės ir naudingi tarnai kiekvienoje gerai tvarkomoje valstybėje būna remiami ir aprūpinami. Būtent tai, kas priguli mūsų galiai ir garbei, ką daryti mums galima ir pridera, tą visą mūsų teisę, visą ir nepažeistą, perduodame minėtam ponui Gabrieliui Bekešui. Ponas Gabrielis Bekešas pats turi vaikų, palikuonių ir visiems pavieniams paveldėtojams, giminaičiams ir tiek vyriškos, tiek ir moteriškos lyties artimiesiems tuos paminėtus Alantos dvarą ir jam priklausančius Kristupiškių ir Kirdeikiškių dvarelius bei Gelminiškio ir Germaniškio dvarus su visais kaimais ir priklausiniais, aukščiau išvardintais, leidžiama turėti ir juos visiems būsimiems ir amžiniems laikams sau naudoti su dvarais, dvarų pastatais, dirvomis, miesteliais, su bažnyčia ir bažnyčios išlaikymu, su visų tenykščių bajorų sodybomis ir su bajorais, kelio žmonėmis, su visokiais žmonėmis, tiagliniais ir asodninkais, su jų pareigomis, su tuščiomis žemėmis, miškais, šilais ir giriomis, upėmis, malūnais, kūdromis, ežerais ir šienaujamomis pievomis, ganyklomis, akalicomis, žvėrių, paukščių medžioklėmis, žvejyba, bebrų gaudynėmis, medaus ir pinigų duoklėmis, su visokiomis dėklomis, su smuklėmis, su kapščiznomis [gėrimų mokesčiu], su pelnais, gaunamais nuo prekybos ir su visais kitais bet kokiu vardu besivadinančiais pelnais ir pajamomis, nieko absoliučiai nepaimant nei mums, valdovui, nei kam kitam ten nieko nepaliekant, taip, kaip šių valdų, aukščiau išvardintų, nuo senų laikų ir dabar esantys jų sienos, pelnai ir išlaidos, taip ir po Grigaliaus Astiko mirties, mūsų iždo raštininko Vaitiekaus Slavenckio deramai ir pakankamai visos tos valdos, priklausiniai ir derliai, jiems priklausantys, yra aprašyti ir jo sąrašai su Slavenckio antspaudu ir asmeniniu parašu atiduoti mūsų iždui, o mes šių rejestrų nuorašą su to paties mūsų iždo --- • ---
Ir bus leista minėtam ponui Gabrieliui Bekešui ir po jo abiejų lyčių vaikams ir visiems jo palikuonims, kaip aukščiau pasakyta, tose visose išvardintose ir jam mūsų duotose valdose visą derlių, kuris dabar ten yra ir po to būtų gautas ir galėtų būti surastas, sau naudoti ir dauginti bei plėsti, bažnyčias ir mokyklas mokslų platinimui ir Dievo šventoves, kur tik manytų esant reikalinga, statyti. Miestus, turgus juose funduoti ir kaimus vėl apgyvendinti, smukles miestuose ir prie nakvynės namų deramose vietose, minėtų valdų žemėse statyti, daryti tvenkinius, malūnus statyti, visokeriopą naudą tose valdose sau didinti ir plėsti. Ir tegu taip pat bus leista jam pačiam ir po jo visiems jo palikuonims tų'aukščiau išvardintų valdų kokią nors dalį arba ir visas bendrai, kada ir kam tik panorės, atiduoti, parduoti, dovanoti, išmainyti, užrašyti ir, kaip panorės, elgtis ir kaip nuosava savo tėvonija visu tuo naudotis visais laikais. O dėl to mums, valdovui, ir mūsų įpėdiniams jis pats ir jo palikuonys privalės vykdyti krašto karinę tarnystę, kaip ir kiti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai vykdo, tuomet kai bus šaukiama nereguliarioji kariuomenė.
61 Yra padavimas, kad karalius Steponas, nepermaldautas Astiko prašymų, už didelius jo nusikaltimus įsakęs jam įvykdyti karo teismo 292 ## Puslapis 309 IV KNYGA pat mūsų dienų62. Taip pat narsiam jo broliui Gabrieliui Bekešui po Astiko Varšuvos seime pagal paveldėjimo teisę buvo atiduotas Alantos dvaras63. Jėzuitų apsigyvenimas Vilniuje jau Stepono Batoro laikais pakirto protestantų įtaką Lietuvoje.