Gabrielius Bekešas Skornatas buvo vengrų pulkų vadas, kurio nuopelnai apibūdinti kaip ištikimi, drąsūs ir pasiaukojami.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 436
(Kopija iš originalo, esančio Radvilų archyve) Steponas, Dievo Malone Lenkijos karalius, Didysis Lie tuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos ku nigaikštis, Siedmigrodo* ir kitų kunigaikštis. Šiuo mūsų laiš ku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištiki mus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat likdamas prie mūsų karališkosios didenybės, sau godamas mūsų sveikatą, šlovę ir autoritetą, taip pat ir visa me kame, kiekviename reikale ir tarnyboje mums ir Kara lystei bei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Respublikai su nemažomis savo lėšomis ir pajamomis, negailėdamas sa vo sveikatos prie mūsų, savo valdovo, būdamas, su noru, ištikimai ir narsiai visada rėmė ir nesiliauja rėmęs. Kaip ir tame neseniai vykusiame kare prieš Maskvos kunigaikštį prie Polocko rizikavo savo gyvybe ir sveikata, savo noru ir būdamas taurios riteriškos širdies, nusėdęs nuo žirgo, ne bodamas jokio pavojaus, stojo prie pat priešininko pilies sienų, kad ją užimtų ir šturmuotų, ir kitiems, kurie su juo 420 Transiivanijos (vert.
Gabrielius Bekešas prie Polocko rizikavo gyvybe, o vėliau ties Velikije Lūki buvo paskirtas vadovauti vengrų kariuomenės riteriams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 436-437
Kaip ir tame neseniai vykusiame kare prieš Maskvos kunigaikštį prie Polocko rizikavo savo gyvybe ir sveikata, savo noru ir būdamas taurios riteriškos širdies, nusėdęs nuo žirgo, ne bodamas jokio pavojaus, stojo prie pat priešininko pilies sienų, kad ją užimtų ir šturmuotų, ir kitiems, kurie su juo 420 Transiivanijos (vert. past.). ## Puslapis 437 IV KNYGA kartu kovėsi, norėdamas parodyti pavyzdį. Taip pat ir vė liau, antrąsyk mūsiškiams pajudėjus ir patraukus prieš tą patį mūsų priešą Maskvos kunigaikštį ties Velikije Lūki, mūsų paskirtas vadovauti mūsų vengrų kariuomenės riteriams, ata kuojant priešo pilis ir visur, kur tik buvo nukreiptas su mū sų riterija mūsų tarnystei, nemažai nuveikė ir nusipelnė ro dydamas tikrą ir ryžtingą norą bei nuoširdumą mums, savo valdovui, ir Respublikai.
Už nuopelnus Gabrieliui Bekešui tėvonijos teise perduotas Alantos dvaras su Kristupiškių, Kirdeikiškių, Germaniškio ir Gelminiškio priklausiniais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 437
IV KNYGA kartu kovėsi, norėdamas parodyti pavyzdį. Taip pat ir vė liau, antrąsyk mūsiškiams pajudėjus ir patraukus prieš tą patį mūsų priešą Maskvos kunigaikštį ties Velikije Lūki, mūsų paskirtas vadovauti mūsų vengrų kariuomenės riteriams, ata kuojant priešo pilis ir visur, kur tik buvo nukreiptas su mū sų riterija mūsų tarnystei, nemažai nuveikė ir nusipelnė ro dydamas tikrą ir ryžtingą norą bei nuoširdumą mums, savo valdovui, ir Respublikai. Mes, matydami tokį jo veiklumą ir narsą bei norą tarnauti mums ir Respublikai, ir kai kurių mū sų tarybos ponų patariami, galvojame, kad derėtų jam už tai mūsų malonę parodyti ir už tokius jo nuopelnus bei riteriškus žygius skirti apdovanojimą ir dėl visokeriopų tolimesnių jo nuopelnų mums ir Respublikai, už jo paramą ir norą būti visiems kitiems riteriams pavyzdžiu, iš mūsų malonės iš anksto davėme minėtam ponui Gabrieliui Bekešui ir šiuo mūsų raštu duodame susirinkime tėvonijos teise perduoti Alantos dvarą su jam priklausančiais Kristupiškių ir Kir- deikiškių dvareliais, ypač Germaniškio dvarą ir Gelminiš- kio dvarą, ten pat, netoli Alantos, iš kaimų, būtent: Jėgž- lius, Žebičius, Spulius, Rukšionis, Pevernytę, Ležius, Trempus, Leičius, Kelbinionis arba Klabinionis, Kavolius, Živilčius, Girsteikiškio asodninkus (pasėdinius) prie Salo tės ežero, Gojevą, Kibindžius, Vartiulius, Dragaudžius - Pi lančių, Gurtiničių, Kerkovičių, Kavolių tiaglinius valstiečius (prievolininkus) ir su visais kitais gyvenančiais asodninkais bei kelio bajorais, kurie dabar yra arba prieš tai tiems dva rams ir dvareliams priklausė Ukmergės paviete, jie visi aukš čiau išvardinti, po Grigaliaus Astiko, neseniai už ankstesnių laikų nusižengimus jį nubaudus mirties bausme, pagal vi suotinę teisę atiteko mums, valdovui.
Bekešo vaikams, palikuonims, paveldėtojams ir giminaičiams leista paveldimai valdyti suteiktas valdas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 438
O tuo laiku verti geradarybės ir naudingi tar nai kiekvienoje gerai tvarkomoje valstybėje būna remiami ir aprūpinami. Būtent tai, kas priguli mūsų galiai ir garbei, ką daryti mums galima ir pridera, tą visą mūsų teisę, visą ir nepažeistą, perduodame minėtam ponui Gabrieliui Beke šui. Ponas Gabrielis Bekešas pats turi vaikų, palikuonių ir visiems pavieniams paveldėtojams, giminaičiams ir tiek vy riškos, tiek ir moteriškos lyties artimiesiems tuos paminė tus Alantos dvarą ir jam priklausančius Kristupiškių ir Kir- deikiškių dvarelius bei Gelminiškio ir Germaniškio dvarus su visais kaimais ir priklausiniais, aukščiau išvardintais, lei džiama turėti ir juos visiems būsimiems ir amžiniems lai kams sau naudoti su dvarais, dvarų pastatais, dirvomis, miesteliais, su bažnyčia ir bažnyčios išlaikymu, su visų te nykščių bajorų sodybomis ir su bajorais, kelio žmonėmis, su visokiais žmonėmis, tiagliniais ir asodninkais, su jų pa reigomis, su tuščiomis žemėmis, miškais, šilais ir giriomis, upėmis, malūnais, kūdromis, ežerais ir šienaujamomis pie vomis, ganyklomis, akalicomis, žvėrių, paukščių medžiok lėmis, žvejyba, bebrų gaudynėmis, medaus ir pinigų duok lėmis, su visokiomis dėklomis, su smuklėmis, su kapščiznomis [gėrimų mokesčiu], su pelnais, gaunamais nuo prekybos ir su visais kitais bet kokiu vardu besivadinančiais pel nais ir pajamomis, nieko absoliučiai nepaimant nei mums, valdovui, nei kam kitam ten nieko nepaliekant, taip, kaip šių valdų, aukščiau išvardintų, nuo senų laikų ir dabar esantys jų sienos, pelnai ir išlaidos, taip ir po Grigaliaus Astiko mirties, mūsų iždo raštininko Vaitiekaus Slavenc- kio deramai ir pakankamai visos tos valdos, priklausiniai ir derliai, jiems priklausantys, yra aprašyti ir jo sąrašai su Slavenckio antspaudu ir asmeniniu parašu atiduoti mūsų iždui, o mes šių rejestrų nuorašą su to paties mūsų iždo --- • ---
Bekešui ir jo palikuonims leista plėtoti dovanotas valdas, bet už jas reikėjo vykdyti krašto karinę tarnybą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 439
Ir bus leista minėtam po nui Gabrieliui Bekešui ir po jo abiejų lyčių vaikams ir vi siems jo palikuonims, kaip aukščiau pasakyta, tose visose išvardintose ir jam mūsų duotose valdose visą derlių, ku ris dabar ten yra ir po to būtų gautas ir galėtų būti suras tas, sau naudoti ir dauginti bei plėsti, bažnyčias ir mokyk las mokslų platinimui ir Dievo šventoves, kur tik manytų esant reikalinga, statyti. Miestus, turgus juose funduoti ir kaimus vėl apgyvendinti, smukles miestuose ir prie nak vynės namų deramose vietose, minėtų valdų žemėse sta tyti, daryti tvenkinius, malūnus statyti, visokeriopą nau dą tose valdose sau didinti ir plėsti. Ir tegu taip pat bus leista jam pačiam ir po jo visiems jo palikuonims tų'aukš- čiau išvardintų valdų kokią nors dalį arba ir visas ben drai, kada ir kam tik panorės, atiduoti, parduoti, dovano ti, išmainyti, užrašyti ir, kaip panorės, elgtis ir kaip nuosava savo tėvonija visu tuo naudotis visais laikais. O dėl to mums, valdovui, ir mūsų įpėdiniams jis pats ir jo palikuonys privalės vykdyti krašto karinę tarnystę, kaip ir kiti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai vykdo, tuomet kai bus šaukiama nereguliarioji kariuomenė.
Gabrieliui Bekešui po Astiko Varšuvos seime pagal paveldėjimo teisę buvo atiduotas Alantos dvaras.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308-309
61 Yra padavimas, kad karalius Stepo nas, nepermaldautas Astiko prašy mų, už didelius jo nusikaltimus įsa kęs jam įvykdyti karo teismo 292 ## Puslapis 309 IV KNYGA pat mūsų dienų62. Taip pat narsiam jo broliui Gabrieliui Be kešui po Astiko Varšuvos seime pagal paveldėjimo teisę bu vo atiduotas Alantos dvaras63. Jėzuitų apsigyvenimas Vil niuje jau Stepono Batoro laikais pakirto protestantų įtaką Lietuvoje.
Gabrieliui Bekešui ir jo palikuonims buvo leista valdose naudoti derlių, statyti bažnyčias, mokyklas, smukles ir malūnus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 439
Tai, kas tuose rejestruose išvardinta: bajorų, kelio miestiečių bei tiaglinių ir tėvoniškių žmonių, jie visi su savo vaikais ir palikuonimis yra tikri pono Gabrielio Bekešo tėvoniškiai ir su visais kitais priklausiniais ir dali mis, kurios tik nuo senų senovės priklausė šioms valdoms, nors kartais Vaitiekaus Slavenckio į šiuos rejestrus kas nors ir nebūtų įtraukta ar aprašyta. Ir bus leista minėtam po nui Gabrieliui Bekešui ir po jo abiejų lyčių vaikams ir vi siems jo palikuonims, kaip aukščiau pasakyta, tose visose išvardintose ir jam mūsų duotose valdose visą derlių, ku ris dabar ten yra ir po to būtų gautas ir galėtų būti suras tas, sau naudoti ir dauginti bei plėsti, bažnyčias ir mokyk las mokslų platinimui ir Dievo šventoves, kur tik manytų esant reikalinga, statyti. Miestus, turgus juose funduoti ir kaimus vėl apgyvendinti, smukles miestuose ir prie nak vynės namų deramose vietose, minėtų valdų žemėse sta tyti, daryti tvenkinius, malūnus statyti, visokeriopą nau dą tose valdose sau didinti ir plėsti.
Gabrielius Bekešas Skornatas vadovavo karaliaus vengrų pulkams ir buvo įvertintas už ištikimą, drąsią bei pasiaukojamą tarnybą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 436
(Kopija iš originalo, esančio Radvilų archyve) Steponas, Dievo Malone Lenkijos karalius, Didysis Lie tuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos ku nigaikštis, Siedmigrodo* ir kitų kunigaikštis. Šiuo mūsų laiš ku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištiki mus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat likdamas prie mūsų karališkosios didenybės, sau godamas mūsų sveikatą, šlovę ir autoritetą, taip pat ir visa me kame, kiekviename reikale ir tarnyboje mums ir Kara lystei bei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Respublikai su nemažomis savo lėšomis ir pajamomis, negailėdamas sa vo sveikatos prie mūsų, savo valdovo, būdamas, su noru, ištikimai ir narsiai visada rėmė ir nesiliauja rėmęs. Kaip ir tame neseniai vykusiame kare prieš Maskvos kunigaikštį prie Polocko rizikavo savo gyvybe ir sveikata, savo noru ir būdamas taurios riteriškos širdies, nusėdęs nuo žirgo, ne bodamas jokio pavojaus, stojo prie pat priešininko pilies sienų, kad ją užimtų ir šturmuotų, ir kitiems, kurie su juo 420 Transiivanijos (vert.