Skaitmeninė paroda

Valančiaus blaivybės brolijos

Kaip buvo raginama negerti ir ką reiškė blaivybės pažadas

Blaivybės brolijos knygelė, pamokantis raižinys, karčemos dokumentas ir kiti eksponatai apie Valančiaus raginimą atsisakyti degtinės.

Parengė Lietuvos istorijos žinių lobynas

Eksponatų aprašymus papildo katalogų nuorodos ir istorinių šaltinių ištraukos.

Parodos pasakojimasŠaltinis ir citata

Pradėti parodą Paleisti peržiūrą

Karčema ir jos pajamos

Karčema buvo susitikimų vieta ir pajamas teikiantis verslas. Smuglevičiaus paveikslas sukurtas dar prieš Valančiaus sąjūdį, o 1864 m. rašte aptariamas Smilgių karčemos nuomos mokestis. Šie eksponatai liudija skirtingų vietų ir laikų kasdienybę.

Atidaryti vaizdo kortelę

Pranciškus Smuglevičius. „Valstiečiai karčemoje“

Pranciškus Smuglevičius (Franciszek Smuglewicz)Iki 1807 (autoriaus gyvenimo pabaigos riba; tiksli kūrinio data čia nenustatyta)Nacionalinis muziejus Krokuvoje, MNK II-a-618

Viešoji sritisPranciškus Smuglevičius (Franciszek Smuglewicz). Pranciškus Smuglevičius. „Valstiečiai karčemoje“. Iki 1807 (autoriaus gyvenimo pabaigos riba; tiksli kūrinio data čia nenustatyta). Nacionalinis muziejus Krokuvoje, MNK II-a-618. Public domain.

Parodos pasakojimas

Smuglevičiaus paveiksle žmonės susėdę prie stalo. Priekyje matomas vyras iš nugaros, už jo – kitų lankytojų veidai, rankos ir indai. Kūrinys nutapytas iki dailininko mirties 1807 m., gerokai anksčiau už Valančiaus sąjūdį. Jį saugo Nacionalinis muziejus Krokuvoje.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Egidijaus Aleksandravičiaus cituojamas Jokūbas Šimkevičius valstiečių girtavimą aiškino skurdu, pažeminimu, nelaisve ir sunkiais darbais: svaiginimasis esą trumpam padedąs užmiršti nedalią.t-225841

Istorinis kontekstas

Kitas, gal net dar baisesnis dalykas - tai tautos apačių "nuosmukis". J. Šimkevičius atskleidžia prošvaistės nematančio valstiečio situaciją, kada vienintelė užuobėga nuo neteisybės - karčema, kurioje ir veši dar didesnė apgaulė. "Antra vertus, slegiantis skurdas, nemalonus iš visų pusių paniekinimas, sunkios nelaisvės ir darbų našta ir iš niekur neprasiskverbiantis vilties, kad galima gyventi geriau, spindulėlis verčia nelaimingąjį srėbti jausmus ir pojūčius slopinantį svaiginamąjį gėrimą, kuris, akimirkai susukdamas galvą, padeda užmiršti savo nedalią, bejėgiškumą, liūdesį ir artėjančias bėdas. Iš čia kilo pasakiškas padavimas apie Letos vandenį, leidžiantį pamiršti ir liūdesį, ir džiaugsmus"13.

Pirminis vaizdas

Atidaryti vaizdo kortelę

Smilgių karčema 1864 metų pranešime iš Panevėžio

Autorius ir adresatas nenustatyti (VU bibliotekos aprašas)1864 m. vasario 6 d. (dokumento data, neperversta į kitą kalendorių)Vilniaus universiteto biblioteka

Viešoji sritisAutorius ir adresatas nenustatyti (VU bibliotekos aprašas). Smilgių karčema 1864 metų pranešime iš Panevėžio. 1864 m. vasario 6 d. (dokumento data, neperversta į kitą kalendorių). Vilniaus universiteto biblioteka. Public domain.

Parodos pasakojimas

„Za Karczmę Smilgewską“ – už Smilgių karčemą – prasideda pirmojo lapo sakinys apie nuomos mokestį ir pinigų perdavimą. Raštas surašytas Panevėžyje 1864 m.; autorius ir adresatas nežinomi. Jame aptariami mokėjimai, tačiau nekalbama apie blaivybės sukeltus nuostolius.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Egidijus Aleksandravičius nurodo, kad degtinės mokesčio atpirkėjai, už pastovias įmokas iždui varžytinėmis įsigiję teisę rinkti akcizą, buvo suinteresuoti didinti svaigalų vartojimą ir plėsti prekybos tinklą.t-225847

Istorinis kontekstas

Mokėdami pastovias sumas į iždą, atpirkėjai tiesiogiai buvo suinteresuoti didinti svaigalą vartojimą, plėsti prekybos tinklą.

Pirminis vaizdas

Kaip plito kvietimas negerti

1849 m. leidinys latvių kalba primena ankstesnę blaivybės raštiją. Šalia – 1857 m. Valančiaus portretas ir 1861 m. knygelė apie blaivybės broliją. Vyskupo laiškus kunigai skaitydavo parapijiečiams, tad raginimą galėjo išgirsti ir nemokantys skaityti.

Atidaryti vaizdo kortelę

Blaivybės knygelė latvių kalba, 1849

Christian Carl August Döbner (bibliotekos priskyrimas); vertėjai Juozapas Simforijonas Mieleška ir M. Jackiewicz1849Vilniaus universiteto biblioteka

Viešoji sritisChristian Carl August Döbner (bibliotekos priskyrimas); vertėjai Juozapas Simforijonas Mieleška ir M. Jackiewicz. Blaivybės knygelė latvių kalba, 1849. 1849. Vilniaus universiteto biblioteka. Public domain.

Parodos pasakojimas

Antraštiniame lape nurodyti Peterburgas, 1849 metai ir vertėjai. Tekstas į latvių kalbą atkeliavo per lietuvišką vertimą. Biblioteka knygelę priskiria Döbneriui, nors jo pavardės šiame lape nėra. Leidinys pasirodė devyneriais metais anksčiau už Valančiaus blaivybės sąjūdį.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1818 m. Lietuvoje išleisto „Veikalo apie girtavimą“ autorius buvo Jokūbas Šimkevičius (1775–1818).t-209294

Istorinis kontekstas

1818 m. Lietuvoje išleistas labai aktualus tiems laikams, o ir iki šiol nepranoktas racionalumu, humanistine orientacija ir moksline erudicija "Veikalas apie girtavimą". Jo autorius - spalvinga, įdomi, kontraversiška ir netgi paslaptinga asmenybė. Tai, cituojant titulinio aptariamos knygos puslapio tekstą, "laisvųjų menų, filosofijos, medicinos ir chirurgijos daktaro, jo imperatoriškosios didenybės rūmų patarėjo, Vilniaus imperatoriškojo universiteto, Vilniaus medicinos, Varšuvos karališkosios mokslo bičiulių draugijų garbės nario, Paryžiaus medicinos akademijos, Praktinės medicinos, cmuliacijos ir galvanikos draugijų nario" - Jokūbo Šimkevičiaus (1775-1818) vizitinė kortelė, savo titulų sąrašu nenusileidžianti aristokratams.

Pirminis vaizdas

Atidaryti vaizdo kortelę

Valančiaus litografinis portretas, 1857

Adolphe Lafosse; leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis1857Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (ankstesnis pavadinimas — Lietuvos dailės muziejus)

Viešoji sritisAdolphe Lafosse; leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis. Valančiaus litografinis portretas, 1857. 1857. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (ankstesnis pavadinimas — Lietuvos dailės muziejus). Public domain.

Parodos pasakojimas

Adolphe’o Lafosse’o 1857 m. litografijoje Valančius pavaizduotas su vyskupo apranga ir krūtinės kryžiumi; apačioje įrašytas jo vardas. Portretas sukurtas prieš 1858 m. blaivybės sąjūdį. Vėlesnius vyskupo raginimus kunigai perdavė parapijiečiams skaitydami jo laiškus.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Ganytojiški laiškai buvo viešai skaitomi iš bažnyčios sakyklos, nesvarbu, ar jie buvo spausdinti, ar ranka rašyti.t-209551

Istorinis kontekstas

Ar ganytojiški laiškai buvo spausdinti, ar ranka rašyti, didelio skirtumo nebuvo, nes katalikams juos visada skaitė iš bažnyčios sakyklos. Kada ir kaip juos skelbti vyskupas nurodydavo pačiuose laiškuose, nors ir ne visada.

Pirminis vaizdas

Atidaryti vaizdo kortelę

„Apej brostwą błaiwistes arba nusiturieima“

Motiejus Valančius; leidėjas Ed. Waikinnis ir Co.1861Vilniaus universiteto biblioteka

Viešoji sritisMotiejus Valančius; leidėjas Ed. Waikinnis ir Co.. „Apej brostwą błaiwistes arba nusiturieima“. 1861. Vilniaus universiteto biblioteka. Public domain.

Parodos pasakojimas

„Brostwa“ reiškia broliją, „nusiturieimas“ – susilaikymą. 1861 m. Klaipėdoje išleista knygelė aiškino brolijos nario pareigas, maldas ir priėmimo tvarką. Puzaro perteiktose taisyklėse atsisakoma degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų, bet leidžiama saikingai vartoti alų, vyną bei midų.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Blaivybės brolijos nariai privalo visą amžių negerti degtinės, romo ir arako, raginti kitus žmones stoti į broliją, kas šventadienį kalbėti šv. Bernardo maldą ir per Grabnyčias atnaujinti blaivybės apžadą.t-208821

Istorinis kontekstas

Blaivybės brolijos narių pareigos yra tokios: 1) visą amžių negerti degtinės, romo ir arako (leidžiama saikingai gerti vyną, alų ir midų); 2) raginti kitus žmones, ypač girtuoklius, stoti į Blaivybės broliją; 3) kiekvieną šventadienį sukalbėti šv. Bernardo maldą Švč. M. Marijai, kurioje yra ištvermės prašymas (nemokantys šios maldos gali kalbėti 3 kartus „Sveika Marija"), 4) per Grabnyčių šventę (vasario 2 d.) atnaujinti blaivybės apžadą prieš Švč. M. Marijos altorių arba paveikslą (ir neatnaujinęs apžado lieka Blaivybės brolijos nariu); tą dieną klebonas, kaip parapijos Blaivybės brolijos pirmininkas, privalo nariams pasakyti pamokslą, išvardyti mirusius narius ir atlaikyti giedotas šv. Mišias už jų vėles.

Pirminis vaizdas

Kaip buvo perspėjama dėl girtavimo

Vinkaus-Vitkausko raižinys religiniais vaizdais ir užrašais perspėja apie girtavimo pasekmes. Greta pateiktame istoriniame šaltinyje aptariamas Valančiaus draudimas taikyti prievartines blaivinimo priemones.

Atidaryti vaizdo kortelę

Blaivybę skatinantis medžio raižinys

Aleksandras Vinkus-Vitkauskas1861Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

CC BY 4.0Aleksandras Vinkus-Vitkauskas. Blaivybę skatinantis medžio raižinys. 1861. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. CC BY 4.0.

Parodos pasakojimas

Aleksandro Vinkaus-Vitkausko raižinyje girtavimo pasekmės vaizduojamos pamokančiomis scenomis, religiniais ženklais ir užrašais. Apačioje matyti 1861 m. data. Tai elgesį keisti raginantis kūrinys, o ne konkrečios šeimos gyvenimo dokumentas. Prie eksponato pateiktas šaltinis aptaria Valančiaus draudimą blaivinti žmones prievarta.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Motiejus Valančius draudė naudoti prievartą blaivybei skleisti ir dėl to išsiuntė kunigams du aplinkraščius.t-208512

Istorinis kontekstas

Vysk. M. Valančius draudė naudoti tokią prievartą, todėl tuo reikalu kunigams išsiuntė du aplinkraščius1.

Pirminis vaizdas

Blaivybę parėmęs dvarininkas

Irenėjus Kleopas Oginskis 1858 m. laiške dėkojo Valančiui už blaivybės skelbimą, nors dėl jo patyrė nuostolių. 1845 m. portretas pristato kunigaikštį; jo sprendimą paremti sąjūdį liudija atskirai pateiktas rašytinis šaltinis.

Atidaryti vaizdo kortelę

Irenėjus Kleopas Oginskis: blaivybę parėmęs dvarininkas

Jan Ksawery Kaniewski1845 (portretas); 1858 (atskirai aptariamas laiškas)Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Mt-1397

Viešoji sritisJan Ksawery Kaniewski. Irenėjus Kleopas Oginskis: blaivybę parėmęs dvarininkas. 1845 (portretas); 1858 (atskirai aptariamas laiškas). Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Mt-1397. Public domain.

Parodos pasakojimas

Janas Ksaveras Kaniewskis Irenėjų Kleopą Oginskį nutapė 1845 m. 1858 m. gruodį kunigaikštis laiške dėkojo Valančiui už blaivybės skelbimą, nors nurodė patiriąs nuostolių. Paveikslas sukurtas anksčiau ir su šiuo laišku tiesiogiai nesusijęs. Portretą saugo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Mt-1397).

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

Kunigaikštis Ireniejus Oginskis iš Rietavo 1858 m. gruodžio 4 d. laiške vyskupui Motiejui Valančiui padėkojo už blaivybės skelbimą, pareiškė jam pritariąs ir nurodė dėl to patiriąs daugiau kaip 10 000 rublių metinį nuostolį.t-208599

Istorinis kontekstas

Įtakingas kunigaikštis Ireniejus Oginskis iš Rietavo 1858.XII.4 laiške vysk. M. Valančiui padėkojo už blaivybės skelbimą ir pareiškė tam pritarimą, nors dėl to turįs daugiau kaip 10 000 rb nuostolio per metus.

Pirminis vaizdas

Blaivybės ženklai po Valančiaus

1864 m. blaivybės brolijos uždraustos, bet pats paprotys išliko. 1877 m. Salantų klebonas rašė apie parapijiečių vestuves, krikštynas ir laidotuves be degtinės. Parodą baigiantis medalis pagamintas dar vėliau, po 1889 m. Jo savininkas nežinomas.

Atidaryti vaizdo kortelę

Blaivybės judėjimo medalis — vėlesnis atminties ženklas

Gamintojas nežinomasPo 1889 (katalogo datavimas)Žemaičių vyskupystės muziejus

CC BY 4.0Gamintojas nežinomas. Blaivybės judėjimo medalis — vėlesnis atminties ženklas. Po 1889 (katalogo datavimas). Žemaičių vyskupystės muziejus. CC BY 4.0.

Parodos pasakojimas

Aliuminio medalį su religiniu atvaizdu ir užrašais muziejus datuoja laikotarpiu po 1889 m. Tai vėlesnės blaivybės tradicijos daiktas, pagamintas po Valančiaus mirties. Jo savininkas ir naudojimo aplinkybės nežinomi.

Eksponato kilmė ir data nurodytos katalogo kortelėje. Susietas istorinis šaltinis papildo jo aprašymą.

1877 m. balandžio 7 d. Telšių apskrities Salantų klebonas kunigas Kazimieras Bielinskis rašė vyskupystės administratoriui sufraganui Beresnevičiui apie tvirtai įsišaknijusią blaivybę parapijoje.t-209416

Istorinis kontekstas

Jau po Valančevskio mirties 1877 m. balandžio 7 d., rašė Telšių apsk. Salantų klebonas (kun. Kazimieras Bielinskis) vyskupystės administratoriui sufraganui Beresnevičiui, kad toje parapijoje blaivybė Įsišaknijo taip tvirtai, kad valstiečiai apskritai nevartoja degtinės net per vestuves, krikštynas, pakasynas.

Pirminis vaizdas