Motiejus Valančius

Santrauka

Valančius – praktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus, neabejotinai buvo europietiškos katalikiškos civilizacijos šalininkas. Valančius niekur nepasisakė prieš caro valdžią, pagarbiai bendravo su jos atstovais, tačiau kietai ir atkakliai gynė Katalikų bažnyčios interesus. Valančiaus pastangomis buvo įdiegta nuostata mokytis skaityti ir rašyti gimtąja kalba.

Teiginiai

Teiginys
▸Rodyti citatast-001 Valančius – praktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus, neabejotinai buvo europietiškos katalikiškos civilizacijos šalininkas.
▸Rodyti citatast-002 Valančius niekur nepasisakė prieš caro valdžią, pagarbiai bendravo su jos atstovais, tačiau kietai ir atkakliai gynė Katalikų bažnyčios interesus.
▸Rodyti citatast-003 Valančiaus pastangomis buvo įdiegta nuostata mokytis skaityti ir rašyti gimtąja kalba.
▸Rodyti citatast-004 Valančius, perpratęs valdžios kėslus, per kunigus paskleidė mintį, kad skaityti tokias valdžios brukamas knygas katalikui yra nuodėmė.

Citatos

• id: c-176357 citata_originali: | Romantikas S. Daukantas savo veikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi, o M. Valančius – praktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus, neabejotinai buvo europietiškos katalikiškos civilizacijos šalininkas. Savo pirmąjį inaugura- cinį pamokslą vyskupas M. Valančius sakė ir lietuviškai, ir lenkiškai. Lie- tuvių (žemaičių) kalba po katedros skliautais iš vyskupo lūpų skambėjo bene pirmą kartą. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-193688

• id: c-176358 citata_originali: | Gyventojų bendrumo mobilizacijos sėkmė ėmė gąsdinti caro admi- nistraciją, vyskupas jau buvo pravardžiuojamas Žemaitijos kunigaikš- čiu. M. Valančius niekur nepasisakė prieš caro valdžią, pagarbiai ben- dravo su jos atstovais, tačiau kietai ir atkakliai gynė Katalikų bažnyčios interesus. Jis matė, kad caro valdžia ne tik atvirai proteguoja Rusų sta- čiatikių bažnyčią, bet ir siekia sustiprinti jos pozicijas katalikų erdvė- je, o paprasta liaudis šioje kovoje tampa svarbiausia jėga. Tai išryškės po 1863 m., kai vyskupo slapta paraginta liaudis nepasiduos caro val- džios vilionėms ir iš esmės sužlugdys rusinimo politikos užmačias. O vyskupo raginimų laikytasi, nes jis savo ankstesne veikla tapo liaudžiai visomis prasmėmis artimu ir neginčijamu autoritetu. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-193689

• id: c-176359 citata_originali: | Valdžiai nepavyko į savo pusę patraukti valstiečių – mat didelės dalies etninės Lietuvos kaimo gyventojams vyskupo M. Valančiaus pastangomis buvo įdiegta nuostata mokytis skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Po 1863– 1864 m. sukilimo leidus steigti tik rusiškas mokyklas, kuriose mokytų rusai, vyskupas per patikimus kunigus paragino kaimiečius vaikų į tokias mokyklas neleisti. O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-193690

• id: c-176360 citata_originali: | M. Valančius, perpratęs valdžios kėslus, per kunigus paskleidė mintį, kad skaityti tokias valdžios brukamas knygas katalikui yra nuodėmė. Todėl jų bemaž niekas ir ne- skaitė. O neturėdama skaitytojų valdžia jų išleido vos 60. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-193691