senjoras

Santrauka

Šiuo raštu skel­ biame visiems ir kiekvienam, kam dera žinoti, kad pas mus ir į mūsų teismą raštišku šaukimu, reikalaujant garbiesiems senjorams ir visam mūsų Vilniaus miesto auksakalių ce­ chui, buvo pakviestas garsusis Steponas Genseris, auksaka­ lys, tiek. Jis prieš-anksčiau paminėtos pri­ vilegijos taisykles, nesilaikydamas civilinės teisės ir paklus­ numo auksakalių cechui ir taip pat be jokios tvarkos, įprastos tarp šio auksakalystės meno auksakalių, kurios [35 Senjoras gali reikšti kunigaikštį (vert.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Šiuo raštu skel­ biame visiems ir kiekvienam, kam dera žinoti, kad pas mus ir į mūsų teismą raštišku šaukimu, reikalaujant garbiesiems senjorams ir visam mūsų Vilniaus miesto auksakalių ce­ chui, buvo pakviestas garsusis Steponas Genseris, auksaka­ lys, tiek.		c-001
t-002 Jis prieš-anksčiau paminėtos pri­ vilegijos taisykles, nesilaikydamas civilinės teisės ir paklus­ numo auksakalių cechui ir taip pat be jokios tvarkos, įprastos tarp šio auksakalystės meno auksakalių, kurios [35 Senjoras gali reikšti kunigaikštį (vert.		c-002
t-003 Kaip savo senjorui, Vy­ tautui Didžiajam, vieni iš jų tuojau pasidavė su visomis savo že­ mėmis ir gyventojais, kiti — kiek vėliau.		c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Šiuo raštu skel­ biame visiems ir kiekvienam, kam dera žinoti, kad pas mus ir į mūsų teismą raštišku šaukimu, reikalaujant garbiesiems senjorams ir visam mūsų Vilniaus miesto auksakalių ce­ chui, buvo pakviestas garsusis Steponas Genseris, auksaka­ lys, tiek.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

, expressam, atque constitutam, ausus esset temere contra praescriptum praefati privilegii, si­ ne iure Civili, et obedientia Contubernii Aurificum, atque sine omni ordine, inter Aurifices buius artis aurifabrinae, ex praescripto praedicti privilegii observari solito, artem ipsam aurifabrinam, non suscepto cum actoribus contubernio, exer­ cere, laboresque suos pro likitu suo, sine omni ordine, et 434

Puslapis 451

IV KNYGA Steponas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie­ tuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos, Livonijos ir 1.1, kunigaikštis. Transilvanijos kunigaikštis. Šiuo raštu skel­ biame visiems ir kiekvienam, kam dera žinoti, kad pas mus ir į mūsų teismą raštišku šaukimu, reikalaujant garbiesiems senjorams* ir visam mūsų Vilniaus miesto auksakalių ce­ chui, buvo pakviestas garsusis Steponas Genseris, auksaka­ lys, tiek dėl jo paties, tiek dėl jo nekilnojamojo turto, jei kokį turėtų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Jis prieš-anksčiau paminėtos pri­ vilegijos taisykles, nesilaikydamas civilinės teisės ir paklus­ numo auksakalių cechui ir taip pat be jokios tvarkos, įprastos tarp šio auksakalystės meno auksakalių, kurios [35 Senjoras gali reikšti kunigaikštį (vert.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jis prieš-anksčiau paminėtos pri­ vilegijos taisykles, nesilaikydamas civilinės teisės ir paklus­ numo auksakalių cechui ir taip pat be jokios tvarkos, įprastos tarp šio auksakalystės meno auksakalių, kurios [35 Senjoras gali reikšti kunigaikštį (vert. past.).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Kaip savo senjorui, Vy­ tautui Didžiajam, vieni iš jų tuojau pasidavė su visomis savo že­ mėmis ir gyventojais, kiti — kiek vėliau.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Čia Vytautą sveiki­ no ir jam lenkėsi Riazaniaus, Perejaslavlio, Pronsko, Novosiels-

(^1) ) L. E. K. U., VII, 222 nr. (^2) ) Vosylius I (1389—1425), Dimitro Donskoj sūnus, Vytauto žen­ tas, mirdamas antrą kartą buvo pareiškęs norą, kad Vytautas globotų jo sūnų (įpėdinį) Vosylių II, žmoną ir vaikus. Pirmą kartą jis tai padarė prieš 1422 m.

136

ko, Odojevo ir Vorotino kunigaikščiai. Kaip savo senjorui, Vy­ tautui Didžiajam, vieni iš jų tuojau pasidavė su visomis savo že­ mėmis ir gyventojais, kiti — kiek vėliau. Pasidavimo sąlygas vaizdžiai rodo Riazaniaus ir Pronsko kunigaikščių sutarčių raš­ tai, kuriais pažadėjo Vytautui ištikimai, be apgaulės, tarnauti, padėti jam karuose ir su nieku nedaryti sutarčių be Vytauto ži­ nios; Vytautas jiems paliko jų valdomas žemes. Pasidavusieji mokėjo Vytautui duoklę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Vosylius
• Vosylius I
• Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
• kunigaikščiai
• Jogailos krikšto privilegijos vyskupui, bajorams ir Vilniaus miestiečiams (krikštas)
• Krikščioniškų laidojimo apeigų įsigalėjimas po Lietuvos krikšto
• Lietuvos krikštas (1387 m.)
• Senjoro atsakomybė už pavaldinio tikėjimą
• Stepono Batoro sprendimas dėl Vilniaus vyskupijos pavaldinių atleidimo nuo miesto cechų jurisdikcijos (1584 m.)
• cechas contubernium
• civilinė teisė ir pasaulietinė civilinė teisė
• tripartitio christiana luominė visuomenė