Kultūrinė autonomija krašte apėmė lenkų kalbos vartojimą administracijoje, teismuose, švietimo sistemoje ir Vilniaus universitete.
Įrodymai (1)
Vilniaus universitete tik tuo metu pereita nuo dėstymo lotynų kalba prie
Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
4 teiginiai4 įrašai3 ryšiai
Žodžiu, kraštas įgijo kultūrinę autonomiją. Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos planų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie tiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją. Tačiau Vilniaus praradimas susilpnino lietuvių pažadus, o svarstant 1922 m. konstituciją partijos pritarė tautinių mažumų kultūrinei autonomijai, suteikė mažumoms lygias teises, tačiau privilegijų neteikė, kad.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Kultūrinė autonomija krašte apėmė lenkų kalbos vartojimą administracijoje, teismuose, švietimo sistemoje ir Vilniaus universitete.
Vilniaus universitete tik tuo metu pereita nuo dėstymo lotynų kalba prie
Paryžiaus taikos konferencijoje lietuviai žydams prižadėjo plačiausią kultūrinę autonomiją.
Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos planų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie tiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją.
Kultūrinė autonomija krašte apėmė Lietuvos Statuto galiojimą ir lenkų kalbos vartojimą savivaldoje, administracijoje, teismuose bei švietime.
Liko galioti Lietuvos Statutas, lenkų kalba leista savivaldos institucijose, aps- 1794 m. sukilėlis, paskutinio LDK atkūrimo projekto autorius Mykolas Kleopas Oginskis. Dail. F. X. Fabre, 1805–1806 m.
Vokiečių ir lenkų mažumos darė žygių gauti tautinę autonomiją žydų pavyzdžiu, tik rusų mažuma tokių reikalavimų nekėlė.
Apskritai tautinės mažumos, tarp jų rusai ir vokiečiai, galėjusios laisvai puoselėti savo kalbą ir kultūrą, nesijautė lygiateisės su lietuviais, gaudamos tik lietuvių padėjėjų vaidmenį, atsitrenkdamos į nematomus barjerus, kai siekė valstybinės tarnybos. Vokiečių ir lenkų mažumos darė žygių gauti tautinę autonomiją žydų pavyzdžiu, tik rusų mažuma tokių reikalavimų nekėlė. Keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos keliolika metų buvo uždaryti.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 4 | 4 |