Sąvoka

kultūrinė autonomija

4 teiginiai4 įrašai3 ryšiai

Žodžiu, kraštas įgijo kultūrinę autonomiją. Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos planų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie tiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją. Tačiau Vilniaus praradimas susilpnino lietuvių pažadus, o svarstant 1922 m. konstituciją partijos pritarė tautinių mažumų kultūrinei autonomijai, suteikė mažumoms lygias teises, tačiau privilegijų neteikė, kad.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

LenkaiRusaiŽydaikultūrinė autonomija

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

Kultūrinė autonomija krašte apėmė Lietuvos Statuto galiojimą ir lenkų kalbos vartojimą savivaldoje, administracijoje, teismuose bei švietime.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Vokiečių ir lenkų mažumos darė žygių gauti tautinę autonomiją žydų pavyzdžiu, tik rusų mažuma tokių reikalavimų nekėlė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Apskritai tautinės mažumos, tarp jų rusai ir vokiečiai, galėjusios laisvai puoselėti savo kalbą ir kultūrą, nesijautė lygiateisės su lietuviais, gaudamos tik lietuvių padėjėjų vaidmenį, atsitrenkdamos į nematomus barjerus, kai siekė valstybinės tarnybos. Vokiečių ir lenkų mažumos darė žygių gauti tautinę autonomiją žydų pavyzdžiu, tik rusų mažuma tokių reikalavimų nekėlė. Keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos keliolika metų buvo uždaryti.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:

Šaltinių sąrašas