Vikipedijos įžanga
Vilkija – miestas Kauno rajono savivaldybėje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , dešiniajame Nemuno krante. Vilkijos seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi neogotikinė Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1908 m.), veikia Vilkijos gimnazija, Kauno rajono meno mokyklos skyrius, biblioteka, aukštesnioji liaudies amatų mokykla, Vilkijos žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė. Miesto kapinėse yra paminklas rezistentams. Senosiose kapinėse yra trys XIX a. nežinomų liaudies meistrų mūriniai (architektūros paminklai) koplytstulpiai, knygnešių daraktorių kapas. Išliko namas, kuriame 1862–1864 m. gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (klebonijos pastate; rengiamos parodos, organizuojamos ekskursijos po apylinkes). Yra žydų kapinės. Stovi Šv. Juozapo koplytstulpis (pastatytas 1992 m. minint 200-ąsias metines, kai Vilkijai suteikta Magdeburgo teisė), Šv. Florijono paminklas (pastatytas 1999 m.), nugriautos Vilkijos sinagogos atminimo paminklas (pastatytas 2014 m.).
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Vilkija – istorinė vietovė, minima kaip savitas kraštas, siejamas su skirtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais ir pasakojimais. 1950 m. liepos 22 d. Daugėliškių miške, ties Ariogalos ir Vilkijos rajonų riba, MGB 208-ojo pulko kareiviai puolė partizanų bunkerį. Šiame susirėmime žuvo penki partizanai, tarp jų – LLKS prezidiumo sekretorius ir keturi Maironio rinktinės kovotojai, todėl Vilkijos apylinkės iškyla kaip svarbi pasipriešinimo istorijos vieta. Vėlesnėje istorinėje tradicijoje Vilkija taip pat siejama su vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracine veikla, nes jis vizitavo Vilkijos parapiją. Narbutas Vilkiją aiškino kaip herulų kraštą, Didžiąją Heruliją, o kitame pasakojime mini, kad Vilkijos seniūnui Zabielai uždraudus Upinės apeigas, ant Upinės kaupo buvo pastatyta koplyčia.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu