Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
8 teiginiai8 įrašai11 ryšių
Vikipedijos įžanga
Utena – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis), 92 km į šiaurę nuo Vilniaus. Utenos apskrities ir Utenos rajono savivaldybės centras, Utenos miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras. Stovi Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1884 m.; šalia jos – senosios kapinės), nedidelė stačiatikių Utenos Viešpaties Pakilimo į dangų cerkvė, Utenos sentikių cerkvė (nuo 1991 m.), nauja Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia (pašventinta 2005 m.), Utenos baptistų bažnyčia, sinagoga. Veikia Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, kultūros centras, šeimos ir vaiko gerovės centras, turizmo informacijos centras, du pašto skyriai (centrinis LT-28001), Utenos krašto muziejus (nuo 1929 m.). Stovi vandentiekio bokštas (istorijos paminklas), pašto rūmai (senoji pašto stotis, XIX a. klasicizmas, archit. Vaclovas Ričelis), Utenos Šv. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės koplyčia rytų Aukštaitijos partizanams atminti (Kančių kalnelyje prie Dauniškio ežero), paminklas J. Basanavičiui (centrinėje miesto gatvėje). Veikia Utenos laisvės kovų muziejus.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Utena – Lietuvos istoriniuose šaltiniuose minima vieta, tapusi ir viduramžių valdžios, ir 1919 m. karinių veiksmų scena. Pasakojama, kad Daumantas gavo Uteną kaip skirtinę valdą, liko joje ir pasivadino Utenos kunigaikščiu. Vėliau Narimantas su broliais ir kariauna apgulė Daumantą jo pilyje Utenoje, o kitame pasakojime teigiama, kad Daumantas, liepęs gynėjams priešintis, naktį pabėgo į Pskovą. Kitoje kronikinėje versijoje Narimantas Uteną apgulė dėl joje pasislėpusio svetimų žmonų viliotoju vadinto žmogaus. 1919 m. gegužės 24 d. Uteną buvo įsakyta užimti Ukmergės rinktinei, žygiuojančiai Ukmergės–Daugpilio plentu, o bendrame plane miestas priklausė Ukmergės–Utenos–Zarasų krypčiai.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Aplinka |
|
|
Patikrinti teiginiai
1919 m. gegužės 24 d. gen. S. Žukauskas įsakė K. Ladygos vadovaujamai Ukmergės rinktinei žygiuoti Ukmergės–Daugpilio plentu ir užimti Uteną.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1919 m. gegužės 24 d. vyriausiasis kariuomenės vadas gen. S. Žukauskas įsakė karin. K. Ladygos vadovaujamai Ukmergės rinktinei žygiuoti Ukmergės- Daugpilio plentu ir užimti Uteną.
Utenos pilį apgulus įpykusiam vyrui su kariauna, Daumantas liepė gynėjams priešintis, o pats naktį pabėgo į Pskovą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Vyras įpykęs išžygiavo su kariauna ir apgulė Utenos pilį. Daumantas, matydamas neišvengiamą pavojų, liepė pilies gynėjams stipriai priešintis, o pats naktį, nusileidęs nuo mūro sienos, pabėgo anapus Dauguvos į Pskovą
Daumantas liko savo tėviškėje Utenoje ir pasivadino Utenos kunigaikščiu.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
O jo brolis Daumantas liko savo tėviškėje Utenoje ir pasivadino Utenos kunigaikščiu.
Narimantas apgulė Daumantą jo pilyje Utenoje.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ir susiruošęs su broliais ir su visais savo žmonėmis, patraukė prieš savo brolį kunigaikštį Daumantą ir apgulė jį jo pilyje Utenoje.
Generaliniame Lietuvos teritorijos vadavimo nuo bolševikų plane Ukmergės rinktinė turėjo veržtis Ukmergės–Utenos–Zarasų kryptimi.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Buvo sukurtas generalinis Lietuvos teritorijos nuo bolševikų pajėgų išvadavimo planas. Ukmergės rinktinė turėjo veržtis Ukmergės-UtenosZarasų kryptimi, Panevėžio rinktinė Kėdainių-Panevėžio-Rokiškio kryptimi. Atskirojo Joniškėlio partizanų, kitaip vadinamojo mirties bataliono kariai ## Puslapis 181 | 1881 m.
Daumantas kaip skirtinę valdą gavo Uteną.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Didžiojo kunigaikščio brolis Daumantas, gavęs kaip skirtinę valdą Uteną, buvo vedęs didžiosios kunigaikštienės Narimantienės seserį.
Kojelavičiaus pasakojime Narimantas apgulė Uteną, nes ten buvo pasislėpęs svetimų žmonų viliotoju vadintas žmogus.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Patyręs savo bei žmonos skriaudą, Narimantas liūdėjo, niršo, grasino, tuo tarpu tas, kuris per aistrą buvo U ž D a u m a n to p ik ta praradęs protą, nusikaltimą d a r y t ę N a rim a n ta s parėmė užsispyrimu: pamyk e ršiįa karu nęs dorovę, jis arba nematė pavojų, arba jų nepaisė. Todėl valdovas buvo priverstas griebtis ginklo ir pradėti karą su broliu. Jis apgulė Uteną, kadangi ten buvo pasislėpęs svetimų žmonų viliotojas, nesitikėdamas sėkmės atvirame kovos lauke, nes labiau buvo linkęs prie piktadarybių nei prie karo.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 3 | 3 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 2 | 2 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 1 |