Santrauka
Stepono bažnyčią, pasuko Tauro kalno link, ant kurio netrukus buvo išdėstyta rusų artilerija.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Stepono bažnyčią, pasuko Tauro kalno link, ant kurio netrukus buvo išdėstyta rusų artilerija. | c-001 | |
| t-002 „Tad tenai Gedimi nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno. | c-002 | |
| t-003 Toks šio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au kas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro pilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi no Vilniumi pagal Vilnios upės vardą. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Stepono bažnyčią, pasuko Tauro kalno link, ant kurio netrukus buvo išdėstyta rusų artilerija.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Rusų
Rusų grenadieriai atakuoja sukilė- lių pozicijas Vilniuje (2004 m. vykusi 1794 m. sukilimo kovų inscenizacija)
oPiarnu | f ee |
Kuršo kunigaikštystės teritorija, 1795 m. atitekusi Rusijai.
Viazma Oo
VILNIUS
inskas Gardinas i „uno? Naugardukas
TJ 4 Slanimas 5 (Me 5 Nesvyžius Belskaš>—5 ¢ Osluckas / “Bug Op} shicinas ARSUVA „2
Lietuvos Brasta a
p.
Pinskas
Lietuvos teritorija, 1795 m. atitekusi Austrijai
Košice O
šu Dunojus V
BudaO, Peštas
AUSTRIJA
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas 1795 m. 1794 m. lapkričio 16 d. Rusijos ir Prūsijos kariuomenių pastangomis Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas buvo galutinai numalšintas visoje ATR teritorijoje. 1795 m. spalio 24 d. Rusija, Austrija ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją dėl Trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo. Didžiausia po Antrojo padalijimo likusi LDK teritorijos dalis atiteko Rusijai. Prūsija prisijungė Lietuvos Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“. Prūsijos dalimi ji buvo iki 1806 m., kai Napoleonas ją įjungė į įkurtą Varšuvos kunigaikštiją. 1815 m. Užnemunė kartu su Vienos kongreso sukurta autonomine Lenkijos karalyste ati- teko Rusijai. Austrijai be dalies Lenkijos atiteko ir pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo Bugo) (1815 m. kaip ir Užnemunė atiteko Rusijai). kavalerija, prajojusi Šv. Stepono bažny- čią, pasuko Tauro kalno link, ant kurio netrukus buvo išdėstyta rusų artilerija. Visas miestas buvo intensyviai apšaudo- mas stambaus kalibro rusų artilerijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: „Tad tenai Gedimi nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Toks šio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au kas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro pilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi no Vilniumi pagal Vilnios upės vardą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Liz deika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, išaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi apkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie tuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy bę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks šio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au kas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro pilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi no Vilniumi pagal Vilnios upės vardą. h i XI Knyga, sk.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |