Lizdeikos sapno aiškinimas paskatino Gediminą ant Tauro kalno pastatyti Aukštutinę mūro pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 65
Liz\ndeika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, \nišaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi \napkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie\ntuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy\nbę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks \nšio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au\nkas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro \npilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi\nno Vilniumi pagal Vilnios upės vardą.\nh i\nXI Knyga, sk.
Pasakojime Tauro kalnu vadintas kalnas, ant kurio Gediminas medžiodamas pašovė ir pribaigė didžiulį taurą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 65
Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t.
Pasakoja, jog Gediminas, kitu kartu medžioda mas Paneriuose, ant visų aukštojo kalno, Tauro kal nu vadinamo, o šiandien Pilies kalnu, patsai vylyčia taurį būk nuvėręs.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 578
Trakų vieto vę, savo gimtuvę, praplatino, perkėlė buveinę iš Kernavės į Vilnių ir, turtingai jį papuošęs, mūrais ir pylomis aprietė1. Pasakoja, jog Gediminas, kitu kartu medžioda mas Paneriuose, ant visų aukštojo kalno, Tauro kal nu vadinamo, o šiandien Pilies kalnu, patsai vyly- čia taurį būk nuvėręs. Paskui pavargęs ten pat me dėj apsinakvojęs, bemiegant pasirodęs jam sapne ant to kalno vilkas taip šarvotas, jog gelžiu vienu rodės apkaltas, kursai, į kunigaikštį povyzodamas, dantis kalęs, kuriame vilke dar būk rodęsis šimtas kitų vilkų užrakintų, kurie tenai taip baisiai kaukę, jog girios ir tyrai gaudusios.
Pasak šaltinio, Gedimino giminės ainiai saugojo prie Vilniaus, ant Tauro kalno, užmušto tauro ragus.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 417
Kunigaikščio giminės ainiai saugojo tauro, kurį Gedimi\nnas buvo užmušęs prie Vilniaus, ant Tauro kalno, ragus.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Vokie- Lietuvos mftraiti* 97 ## Puslapis 93 čiai patarė didžiajam kunigaikščiui Vytautui nešaudyti į miestą iš patrankų, nes tuo mediniam miestui nieko nepadarysi, o geriau liepkite šaudyti iš patrankų į kal ną. Ir didysis kunigaikštis Vytautas įkasė patrankas Tauro kalne, ant kurio didysis kunigaikštis Gediminas buvo nudėjęs taurą ir dėl to tas kalnas vadinasi Taura- kalnis. Įsakė šaudyti į Kreivąjį kalną, ir nemaža to Kreivojo kalno su užtvaromis nuvertė, ir pilies žmo nes apėmė baimė.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
304 ## Puslapis 304 tinai turi išaugti į didelį miestą, kadangi tą nuostabiai skati no ir vietos padėtis. Lizdeika išaiškino sapną Gediminui po to, kai jis, nukovęs didžiulį taurą ant aukščiausio kalno, stūksančio Antakalnio link, - išmanantys tėvynės istoriją dabar jį vadina Tauro kal nu - nakvojo šventajame miške prie Vilnios ir Neries santa kos, vadintame Šventaragiu; jam prisisapnavo, kad matęs mil žinišką vilką, visą šarvuotą geležiniais šarvais, o jo viduje stau gę šimtas kitų vilkų. Tą naktį gretimame miške tikrai galėjo kaukti vilkai, tad nedaug reikėjo, kad medžiotojui - kunigaikš čiui - kas nors panašaus prisisapnuotų.