Skalvių pilis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei ant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai reiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine, palikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą, su 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių. Neilgai trukus prie Nemuno, šiek tiek žemiau, pastatė Skalvių pilį528, kad turėtų kur gyventi skalviai, atsivertę į Kristaus tikėjimą. 236 (229).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės brolių žirgų pagrobimą ir apie šios bei Skalvių pilies papilių sudeginimą Tais pačiais metais, sekmadienį prieš šventą Joną Krikštytoją (birželio 19), lietuviai, slaptai ir staigiai nusigavę į salą, esančią palei Ragainės pilį, pagrobė visus brolių žirgus ir galvijus. Po to rudenį sugriovė abiejų pilių, būtent: Ragainės ir Skalvių, papilius. 262 (255).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Ragainės brolių žirgų pagrobimą ir apie šios bei Skalvių pilies papilių sudeginimą Tais pačiais metais, sekmadienį prieš šventą Joną Krikštytoją (birželio 19), lietuviai, slaptai ir staigiai nusigavę į salą, esančią palei Ragainės pilį, pagrobė visus brolių žirgus ir galvijus. Po to rudenį sugriovė abiejų pilių, būtent: Ragainės ir Skalvių, papilius. 262 (255).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Galop lietuviai, nieko nepešę iš šio antpuolio, pasitraukė, ištrypę ir sunaikinę abiejų pilių, būtent: Skalvių ir Ragainės, laukuose visus pasėlius.