Išlikę jotvingiai, iš seno nekęsdami lenkų, patys nuo jų atsimetė: vos tik pamatė lietuvių kariuomenę, jie at- 1281 m e ta i sižadėjo krikščionių tikėjimo bei lenkų ir prisidėjo prie lietuvių. Vėliau, po netikėto puolimo užėmus lenkų bei mozūrų naująsias gyvenvietes, visas kraštas bemat pateko į lietuvių rankas, o patogiose, arčiau priešo esančiose vietose buvo įkurdintos įgulos; Bebro pakrantėje Traidenis įkūrė naują Raigardo sodybvietę, norėdamas, kad ši pilis gintų gyventojus nuo netolimų mozūrų bei prūsų. Atsidėkodamas už šį L ietu via i p a sta to Poryžtingą žygį, Narimantas vile k s ijo įe R aigardą są kraštą atidavė Traideniui.
Raigardas — 1253 m. sunaikinta jotvingių pilis, stovėjusi ne prie Bebro upės, o Raigardo ei. (jezioro Rajgrodzkie) pusiasalyje, dabar Lenkijos Balstogės vaivadijos Grajevo aps. (24 km i pietvakarius nuo Augustavo). LDK metraščių PS ir BK versija, kad Raigardą ¡kūrė Traidenis, remiasi, veikiausiai, 1M pasakojimu apie 1256— 1257 m. Haličo-Volynės kunig. Danieliaus Romanovičiaus žygį prieš jotvingius, kurio metu jis, jodamas per ežerą, pamatęs pakrantėje gražų kalną ir ant jo pilį Raigardą (PSRL. II. p 828