Senojoje Turovo ir Pinsko kunigaikštijoje, vadintoje Polese, valdė Algirdo brolio Narimanto sūnus. Teodoras Narbutas rašo, kad Kazimieras, priėmęs nusižeminusią jotvingių vyresnybę, pavertė Polesę visiems laikams lenkų valdomis. Teodoras Narbutas Polesę po jotvingių iškapojimo vaizduoja kaip plačias kapines ir nykią dykrą, nebekėlusią baimės kaimynams.
Senojoje Turovo — Pinsko kunigaikštijoje, arba Polesėje sėdėjo Algirdo brolio Narimanto sūnus. O Podolėje įsigyveno kito Gediminaičio — Karijoto vaikai. Netoliese nuo ten, būtent, Zaslavlyje (tarp Volinijos ir Podolės) valdė Jaunučio sūnus. Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.
Tačiau jotvingiai paniekino nelaisvę ir leidosi visi iškapojami. 136 Nuo tada Polesės kraštas, virtęs plačiomis ¡kapinėmis ir nykia dykra, iš tikrųjų nekėlė jokios ¡baimės savo kai mynams. Jis buvo apgyvendinamas lėtai ir labai nežymiai, nes ir šimtui metų praėjus, kryžiuočių istorijos rašė, kad buvo labai mažai gyvenamas.
Per tai buvo įsigyta nemaža dalis valdų, mat kunigaikštis Konradas savo donacijas pasiliko sau, magistrą su kai kuriais ri teriais perkeldindamas j Polesę, kur įkurdino juos seno viniame Drohičino mieste.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Per tai buvo \nįsigyta nemaža dalis valdų, mat kunigaikštis Konradas \nsavo donacijas pasiliko sau, magistrą su kai kuriais ri\nteriais perkeldindamas j Polesę, kur įkurdino juos seno\nviniame Drohičino mieste