Senojoje Turovo ir Pinsko kunigaikštijoje, vadintoje Polese, valdė Algirdo brolio Narimanto sūnus.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Senojoje Turovo — Pinsko kunigaikštijoje, arba Polesėje sėdėjo Algirdo brolio Narimanto sūnus. O Podolėje įsigyveno kito Gediminaičio — Karijoto vaikai. Netoliese nuo ten, būtent, Zaslavlyje (tarp Volinijos ir Podolės) valdė Jaunučio sūnus. Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.
Teodoras Narbutas Polesę po jotvingių iškapojimo vaizduoja kaip plačias kapines ir nykią dykrą, nebekėlusią baimės kaimynams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 134
Tačiau jotvingiai paniekino nelaisvę ir leidosi visi iškapojami. 136 Nuo tada Polesės kraštas, virtęs plačiomis ¡kapinėmis ir nykia dykra, iš tikrųjų nekėlė jokios ¡baimės savo kai mynams. Jis buvo apgyvendinamas lėtai ir labai nežymiai, nes ir šimtui metų praėjus, kryžiuočių istorijos rašė, kad buvo labai mažai gyvenamas.
Per tai buvo įsigyta nemaža dalis valdų, mat kunigaikštis Konradas savo donacijas pasiliko sau, magistrą su kai kuriais ri teriais perkeldindamas j Polesę, kur įkurdino juos seno viniame Drohičino mieste.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 309
Per tai buvo \nįsigyta nemaža dalis valdų, mat kunigaikštis Konradas \nsavo donacijas pasiliko sau, magistrą su kai kuriais ri\nteriais perkeldindamas j Polesę, kur įkurdino juos seno\nviniame Drohičino mieste
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Toks klastingas elgesys ir drąsūs puldinėji mai iš pasalų supykdė lenkus taip, kad, įveikę kliūtis, jie nesigailėjo nieko, degino viską ir žudė visus pasitaikiu sius pakeliui. Šis žiaurumas vėl privertė jotvingių vyres nybę besąlygiškai nusižeminti. Kazimieras maloniai pri ėmė juos pačius ir parodė nuolankumą, pavertęs Polesę 1 Ibidem. 124 ## Puslapis 122 visiems laikams lenkų valdomis1.