Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
6 teiginiai5 įrašai3 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Merkys (bltr. Мерычанка) – dešinysis Nemuno intakas, didžiausia pietryčių Lietuvos upė. Upės visas ilgis – 203 km, iš jų Lietuvoje – 185,2 km; teka Šalčininkų, Varėnos rajonų savivaldybių teritorijomis ir Baltarusijos (Ašmenos rajono) teritorija.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne munės durpynuose. 162 ii skyrius: valstybės iškilimas Pradžioje Lietuva tėra buvusi tik dalis Aukštaičių žemės, kurios va karinė siena bus ėjusi žemiau Merkio žiočių, paties Nemuno viduru piu iki pat Kauno.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Mediniai rūmai ant aukšto mūrinio cokolio stovėjo ant kalvelės, puslankiu skalaujamos Merkio upės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pastatyti iš medžio ant aukšto mūrinio cokolio, stūksojo ant mažos kalvelės, puslankiu skalaujami veržlios Merkio upės srovės. Iš šiaurės greta rūmų buvo nedidelis tvenkinys, į jį upės vanduo patekdavo lataku. Tasai latakas dar iki šiol nuo senųjų laikų išlikęs žemėje, visai nepakenktas.
Prie Merkio ant nedidelės aukštumėlės stovėjo du mažesni namai, kuriuose gyvendavo Žygimantas Senasis ir karalienė Bona.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vis dėlto pasakojama apie giliai gelmėje glūdinčius požemius ir rūsius, ir pats mačiau čia kartais išariamų Zigmanto III epochos sidabrinių ir varinių pinigėlių. Per kelis šimtus žingsnių, ant nedidelės aukštumėlės, irgi prie Merkio, stovėjo du kiti mažesni namai, berods taip pat dviejų aukštų. Žygimantas Senasis paprastai gyvendavo viename, o karalienė Bona - antrame.
Želigovskio pajėgos su negausiomis lietuvių pajėgomis susidūrė ties Merkio upe.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Spalio 8 d. prasidėjo puolimas. Beveik visa Lietuvos kariuomenė buvo likusi Pietų Lietuvoje (lenkams užėmus Varėną, buvo neįmanoma greitai geležinkeliu permesti pajėgų Vilniaus gynybai). Želigovskio pajėgos su negausiomis lietuvių pajėgomis susidūrė ties Merkio upe.
Prie Merkio, ant nedidelės aukštumėlės, stovėjo du mažesni, veikiausiai dviejų aukštų namai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vis dėlto pasakojama apie giliai gelmėje glūdinčius požemius ir rūsius, ir pats mačiau čia kartais išariamų Zigmanto III epochos sidabrinių ir varinių pinigėlių. Per kelis šimtus žingsnių, ant nedidelės aukštumėlės, irgi prie Merkio, stovėjo du kiti mažesni namai, berods taip pat dviejų aukštų. Žygimantas Senasis paprastai gyvendavo viename, o karalienė Bona - antrame.
Palei Merkį, Nemuną, Nerį, Ūlą ir Katrą gausiai aptikta mezolito įrankių.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Lietuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svidrinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių yra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užnemunės durpynuose. Į mezolito laikotarpio galą jau buvo pažįstamas ir pirmas prijaukintas gyvulys, būtent šuo, kuris tada vartotas ir mėsai (gyvos mėsos « konservavimas »)^3.
Medžioklės rūmai prie Merkio buvo pastatyti iš medžio ant aukšto mūrinio cokolio ir stovėjo ant mažos kalvelės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Čia buvo vadinamieji medžioklės rūmai, skirti apsistoti patiems karaliams. Pastatyti iš medžio ant aukšto mūrinio cokolio, stūksojo ant mažos kalvelės, puslankiu skalaujami veržlios Merkio upės srovės. Iš šiaurės greta rūmų buvo nedidelis tvenkinys, į jį upės vanduo patekdavo lataku.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 4 | 3 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |