Vėliau karalienė Bona ir Vladislovas IV taip gausiai pažėrė jai turtų, kad ta klebonija tapo išties reikšmingiausia Žemaitijoje. Vis dėlto pirmieji nusveria antruo sius: juk visos Vytauto dorybės tik jo paties, gyvenusio 85 Tiesa, šimtmečiu vėliau karalienė Bona pagerbė Vytauto atminimą antkapiniu marmuro paminklu di džiojo altoriaus dešinėje pusėje. Žygimantas Senasis paprastai gy vendavo viename, o karalienė Bona - antrame.
Per kelis šimtus žingsnių, ant nedidelės aukštumė lės, irgi prie Merkio, stovėjo du kiti mažesni namai, berods taip pat dviejų aukštų. Žygimantas Senasis paprastai gy vendavo viename, o karalienė Bona - antrame. Netoliese būta dar kitų pastatų medžiokliams bei dvariškiams ir ka raliaus arklidės.
Pirmoji baž nyčios fundacija priklauso Vytautui, tai viena pirmųjų baž nyčių Žemaitijoje po krikščionybės įvedimo. Vėliau karalienė Bona ir Vladislovas IV taip gausiai pažėrė jai turtų, kad ta klebonija tapo išties reikšmingiausia Žemaitijoje. Senoji pi liavietė rėpė du kalnus ties Nemunu, sujungtus tiltu, nu tiestu per gana gilią griovą, tarp kurios polių buvo net kalė jimas atitvertas, kai Veliuona kurį laiką buvo Žemaitijos pavieto centras.
Veiklus, santūrus, kilnus, my\nlintis tėvynę, pasižymėjęs mūšiais, sumanymais ir politika, \ntačiau ūmus, per daug ambicingas, kartais siekiantis savo \ntikslo bet kokiomis priemonėmis, - tokie tad buvo Vytauto \ngeri ir blogi bruožai. Vis dėlto pirmieji nusveria antruo\nsius: juk visos Vytauto dorybės tik jo paties, gyvenusio\n85\nTiesa, šimtmečiu vėliau karalienė \nBona pagerbė Vytauto atminimą \nantkapiniu marmuro paminklu di\ndžiojo altoriaus dešinėje pusėje. Iš \nvieno Vytauto dovanojimo akto Tra\nkų miestui, 1384 metų rugpjūčio 23 \ndieną rašyto, aišku, kaip tatai ir iš \nistorijos žinoma, kad tuo metu jis jau \nbuvęs krikščionis, ką liudija patys \npirmieji to dokumento žodžiai:\n„Mes, didysis kunigaikštis Vytautas, \nšvento krikšto metu gavęs Aleksan\ndro vardą\" ir 1.
Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administra cijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Tik vieno laikotarpio toks Kauno miesto užtarėjas ir tarsi savotiškas miesto prie- vaizdas yra žinomas. Tai buvo Žygimanto Senojo žmona Bona. Ji labai aktyviai veikė Lietuvoje rūpindamasi domeno valdomis ir apskritai valdovo ūkiniais reikalais.
Kauno miestiečių ginčais buvo susirūpinusi ką tik iš Grigo Astiko Kauno seniūni ją išpirkusi Bona.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kaip galima spręsti iš dokumento konteksto, jie tai darė naudodamiesi savo tarnybine padėtimi, vaito ir burmistro galia. Kauno miestiečių ginčais buvo susirūpinusi ką tik iš Grigo Astiko Kauno seniūni ją išpirkusi Bona. Kaip galima spręsti iš sprendimo formuluočių, ji palaikė miestiečių bendruomenę.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)