Asmuo

Bona

6 teiginiai6 įrašai3 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 6 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 teiginių

t-001vidutinis

Karalienė Bona paprastai gyvendavo viename iš dviejų mažesnių namų prie Merkio.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 271

Per kelis šimtus žingsnių, ant nedidelės aukštumėlės, irgi prie Merkio, stovėjo du kiti mažesni namai, berods taip pat dviejų aukštų. Žygimantas Senasis paprastai gyvendavo viename, o karalienė Bona - antrame. Netoliese būta dar kitų pastatų medžiokliams bei dvariškiams ir karaliaus arklidės.

t-002vidutinis

Karalienė Bona ir Vladislovas IV gausiai apdovanojo Veliuonos bažnyčią turtais, todėl jos klebonija tapo reikšmingiausia Žemaitijoje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 117

Pirmoji bažnyčios fundacija priklauso Vytautui, tai viena pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje po krikščionybės įvedimo. Vėliau karalienė Bona ir Vladislovas IV taip gausiai pažėrė jai turtų, kad ta klebonija tapo išties reikšmingiausia Žemaitijoje. Senoji piliavietė rėpė du kalnus ties Nemunu, sujungtus tiltu, nutiestu per gana gilią griovą, tarp kurios polių buvo net kalėjimas atitvertas, kai Veliuona kurį laiką buvo Žemaitijos pavieto centras.

t-003vidutinis

Karalienė Bona Vytauto atminimą pagerbė marmuriniu antkapiniu paminklu didžiojo altoriaus dešinėje pusėje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 176

Veiklus, santūrus, kilnus, mylintis tėvynę, pasižymėjęs mūšiais, sumanymais ir politika, tačiau ūmus, per daug ambicingas, kartais siekiantis savo tikslo bet kokiomis priemonėmis, - tokie tad buvo Vytauto geri ir blogi bruožai. Vis dėlto pirmieji nusveria antruosius: juk visos Vytauto dorybės tik jo paties, gyvenusio 85 Tiesa, šimtmečiu vėliau karalienė Bona pagerbė Vytauto atminimą antkapiniu marmuro paminklu didžiojo altoriaus dešinėje pusėje. Iš vieno Vytauto dovanojimo akto Trakų miestui, 1384 metų rugpjūčio 23 dieną rašyto, aišku, kaip tatai ir iš istorijos žinoma, kad tuo metu jis jau buvęs krikščionis, ką liudija patys pirmieji to dokumento žodžiai: „Mes, didysis kunigaikštis Vytautas, švento krikšto metu gavęs Aleksandro vardą" ir 1.

t-004vidutinis

Karalienė Bona pritarė Žygimanto Senojo 1536 m. rugsėjo 9 d. įsakymui paskelbti naujus Vilniaus miesto įstatymus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 275

Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administracijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pritariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.

t-005vidutinis

Tai buvo Žygimanto Senojo žmona Bona.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 147

Tik vieno laikotarpio toks Kauno miesto užtarėjas ir tarsi savotiškas miesto prievaizdas yra žinomas. Tai buvo Žygimanto Senojo žmona Bona. Ji labai aktyviai veikė Lietuvoje rūpindamasi domeno valdomis ir apskritai valdovo ūkiniais reikalais.

t-006vidutinis

Kauno miestiečių ginčais buvo susirūpinusi ką tik iš Grigo Astiko Kauno seniūni ją išpirkusi Bona.

PDF 274

Kaip galima spręsti iš dokumento konteksto, jie tai darė naudodamiesi savo tarnybine padėtimi, vaito ir burmistro galia. Kauno miestiečių ginčais buvo susirūpinusi ką tik iš Grigo Astiko Kauno seniūniją išpirkusi Bona. Kaip galima spręsti iš sprendimo formuluočių, ji palaikė miestiečių bendruomenę.